Pagal dalyvavusių orlaivių skaičių šis įsibrovimas yra antras didžiausias kada nors surengtas.
Taivanui nuolat gresia Kinijos karinė invazija. Pekinas laiko autonominę demokratinę salą savo teritorijos dalimi ir ketina ją kada nors susigrąžinti, prireikus – jėga.
Praeitų metų paskutiniame ketvirtyje Kinija smarkiai suintensyvino įsibrovimus į Taivano oro erdvės gynybos zoną (ADIZ). Didžiausias tokio pobūdžio incidentas įvyko spalio 4-ąją, kai į šią zoną įskrido 56 Kinijos kariniai lėktuvai.
Gynybos ministerija vėlai sekmadienį informavo užfiksavusi 39 Kinijos karo lėktuvų įskridimą į Taivano ADIZ. Tiek pat orlaivių į šią zoną buvo įskridę pernai spalio 2-ąją.
Ministerija pridūrė sekmadienį pasiuntusi savo lėktuvų, kad šie transliuotų perspėjimus įsibrovėliams, taip pat perjungė savo oro erdvės gynybos raketų sistemas sekimo režimu.
Tarp įsibrovusių karinių orlaivių buvo 24 naikintuvai J-16 fighters, kuriuos ekspertai laiko pagrindine Kinijos priemone žvalgyti Taivano oro erdvės gynybos pajėgumus. Taip pat buvo pasiųsta 10 naikintuvų J-10 ir vienas bombonešis H-6, pajėgus nešti branduolinius ginklus.
Kol kas neaišku, kodėl Kinija pasiuntė tiek daug orlaivių per vieną dieną.
Tačiau šie įsibrovimai vyko po JAV ir Japonijos karinių laivynų pratybų Filipinų jūroje, vandenyse į rytus nuo Taivano.
Sausio 17–22 dienomis vykusiose bendrose pratybose, per kurias buvo treniruojamasi užtikrinti „veiksmingą atgrasymą ir atsaką“, dalyvavo 10 JAV Karinių jūrų pajėgų laivų, įskaitant lėktuvnešius „USS Carl Vinson“ ir „USS Abraham Lincoln“, pirmadienį per „Twitter“ parašė Japonijos jūrų savigynos pajėgos.
Taivanas tik nuo 2020 metų rugsėjo pradėjo reguliariai skelbti duomenis apie Kinijos rengiamus įsibrovimus į ADIZ.
ADIZ nėra Taivano teritorinė oro erdvė ir apima gerokai didesnę teritoriją, iš dalies persidengiančią su pačios Kinijos oro gynybos atpažinimo zona, ir netgi dalį žemyninės Kinijos.
Kinijos „dažno manipuliavimo pilkosios zonos grėsmėmis“ vykdant lėktuvų įsibrovimus, taip pat kitų jos naudojamų karo metodų, įskaitant kibernetines atakas, tikslas – „užimti Taivaną be kovos“, pažymima pernai paskelbtoje Gynybos ministerijos ataskaitoje.
Praeitą spalį tokių incidentų buvo daugiausiai – iš viso 196, o 149 iš jų įvyko per keturias dienas, Pekinui minint nacionalinę dieną.
Pekinas didino spaudimą Taivanui nuo 2016 metų, kai salos prezidente buvo išrinkta Tsai Ing-wen. Pastaroji laiko Taivaną suverenia valstybe, o ne „vienos Kinijos“ dalimi.
Pernai Taivanas užregistravo iš viso 969 Kinijos karinių orlaivių įsibrovimus į jo ADIZ, rodo naujienų agentūros AFP parengta tokių pranešimų suvestinė. 2020 metais tokių incidentų buvo apytikriai 380.
Taivano karinės oro pajėgos pastaraisiais metais patyrė keletą žmonių gyvybių nusinešusių avarijų, senstančiam salos karinių orlaivių parkui patiriant nuolatinį spaudimą dėl Kinijos veiksmų.
Anksčiau šį mėnesį Taivanas laikinai sustabdė visus savo naikintuvų F-16 skrydžius, vienam jų nukritus jūroje per įprastą mokomąjį skrydį ir žuvus vienam pilotui.