Gelbėtojai bando prakirsti laivo korpusą, kad narai galėtų patekti į vidų, tačiau baiminamasi, kad taip bus išleistas viduje esantis oras ir dėl to laivas gali visiškai nuskęsti. Kruizinis laivas Jangdzės upėje apsivertė pirmadienį per audrą.
Kinijos premjeras žada, kad gelbėjimo operacija tęsis tol, kol bus bent mažiausia viltis išgelbėti galėjusius išgyventi žmones.
Aukų padaugėjo iki 65
Žuvusiųjų apvirtus keleiviniam laivui Kinijos Jangdzės upėje padaugėjo iki 65, ketvirtadienį pranešė valstybinė televizija, bet dar per 370 žmonių nėra rasti, o įtūžę keleivių artimieji rinkosi prie katastrofos vietos, reikalaudami atsakymų.
Naktį gelbėtojai rado dar 39 lavonus, sakoma valstybinio transliuotojo CCTV paskyroje viename socialiniame tinkle. Tik 14 žmonių, tarp jų kapitonas, buvo rasti po to, kai 456 žmones gabenęs laivas apvirto patekęs į viesulą pirmadienio vakarą. Tikėtina, kad ši tragedija taps didžiausia laivybos katastrofa Kinijoje per beveik 70 metų.
Tačiau gelbėtojai nenutraukė paieškų laive, kuriuo plaukė daug pagyvenusių kinų turistų, nors jų artimųjų viltys baigia išblėsti.
Jie pradėjo pjauti nedideles angas virš vandens kyšančiame laivo „Dongfangzhixing“ („Rytinė žvaigždė“) dugne, kad būtų lengviau patekti į vidų, bet daugiau gyvų likusių žmonių nebuvo rasta, pridūrė valstybinė žiniasklaida.
„Laivas nuskendo per labai trumpą laiką, todėl korpuse dar gali būti likę oro kišenių, – Laivyno inžinerijos universiteto ekspertas Li Qixiu (Li Čisiu) sakė naujienų agentūrai „Xinhua“. – Tai reiškia, kad ten dar gali būti likę gyvųjų.“
Prie tragedijos vietos pradėjo rinktis daugiau dingusiųjų artimųjų, kurie piktinasi gaunantys nepakankamai informacijos iš pareigūnų. Dešimtys jų atvažiavo autobusu iš Nandzingo į Dzianli apygardą Hubėjaus provincijoje, kur nuskendo tas laivas.
Ketvirtadienį paryčiais kai kurie prasiveržė pro 20–25 karo policijos pareigūnus, mėginusius juos sustabdyti prie užtverto kelio, ir nuėjo prie upės kranto.
„Šiuo metu vyriausybė visiškai abejinga mūsų atžvilgiu, – skundėsi 40-metis Cao Fengas, kurio tėvai buvo tame laive. – Mes tiesiog norime būti arčiau mūsų artimųjų.“
Birželio 4-ąją minimos kruvino susidorojimo su demokratijos reikalavusiais demonstrantais per 1989 metų neramumus Pekino Tiananmenio aikštėje metinės, o stabilumą bet kokiomis priemonėmis siekianti išsaugoti Kinijos vyriausybė griežtai nepritaria bet kokiems protestams.
Stiprios saugumo pajėgos taip pat buvo sutelktos prie viešbučių, kuriuose apsistojo kai kurie dingusiųjų šeimų nariai.
„Dongfangzhixing“ katastrofa įvyko per 11 dienų kelionę aukštyn Jangdzės upe iš Nandzingo miesto, esančio netoli Šanchajaus, į Čongčingą.
Dzianli savanoriai siūlė transportą ir dalijo vandenį sielvartaujantiems dingusiųjų artimiesiems, o kai kurie žmonės ant savo automobilių veidrodėlių buvo užsirišęs geltonus kaspinus – gedulo ženklą.
Kai kurie artimieji prašė vyriausybės paskelbti išgelbėtų ir žuvusių asmenų sąrašus, o kiti kėlė klausimus, kodėl dauguma išgelbėtųjų yra įgulos nariai, kodėl laivas nesustojo prieplaukoje per audrą ir kodėl išgelbėtas kapitonas bei įgulos nariai suspėjo apsivilkti gelbėjimosi liemenes, bet nepaskelbė pavojaus laive.
Buvo išplėsta paieškų teritorija, dabar siekianti Uhano apylinkes, esančias už 220 km pasroviui nuo nelaimės vietos, nes dalis žuvusiųjų palaikų galėjo būti toli nunešti upės tėkmės.
Policija areštavo kapitoną ir laivo vyriausiąjį mechaniką, kurie bus apklausti. Preliminarūs tyrimai rodo, kad laivas nebuvo perkrautas ir kad jame buvo pakankamai gelbėjimosi liemenių.
Pasak valstybinės žiniasklaidos, ši tragedija yra visų laikų didžiausia laivybos katastrofa Jangdzės upėje. 1948 metais garlaiviui „Kiangya“ užplaukus ant minos Huangpu upėje žuvo daugiau negu tūkstantis žmonių.