Apie 15 tūkst. karių kartu su tankais, raketomis ir pažangiais bepiločiais orlaiviais iškilmingai žygiavo Amžinosios taikos prospektu, Xi Jingpingui ir kitiems Komunistų partijos lyderiams stebint iš tribūnos Pekino Tiananmeno aikštėje.
Šiuo renginiu siekiama išliaupsinti Kinijos kelią nuo karo nuniokotos skurdžios valstybės iki antrosios pagal dydį pasaulio ekonomikos, nors Xi Jingpingas dabar susiduria su virtine iššūkių, tokių kaip prekybos karas su JAV ir jau kelis mėnesius trunkantys neramumui Honkonge.
„Mao stiliaus“ kostiumą vilkėjęs Xi Jinpingas perskaitė kalbą, skirtą tautinio atgimimo „Kinijos svajonei“ – jo ambicingam siekiui grąžinti šaliai tariamą praeities šlovę.
„Nėra jokios jėgos, kuri gali sudrebinti šios didžios šalies pamatus“, – kalbėjo Xi Jinpingas iš tribūnos Tiananmeno aikštėje, kur 1949 metų spalio 1 dieną Komunistų partijos pirmininkas Mao Zedongas paskelbė apie Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą.
„Jokia jėga negali sustabdyti kinų liaudies ir kinų valstybės veržimosi į priekį“, – pareiškė įtakingiausias po Mao Zedongo Kinijos lyderis ir pradėjo karinių pajėgų apžiūrą iš savo automobilio atviru stogu.
Per renginį, kurį valstybinė žiniasklaida vadina didžiausiu šalies istorijoje kariniu paradu, sraigtasparniai skrido virš miesto skaičiaus „70“ formos rikiuote, o kariai žygiavo Tiananmeno aikšte.
Liaudies išvadavimo armija demonstravo savo naujausią ginkluotę, tokią kaip DF-41 – branduolines galvutes galinčią nešti tarpžemyninę balistinę raketą, pajėgią pasiekti bet kurią Jungtinių Valstijų dalį, taip pat DF-17 – viršgarsinio sklandytuvo paleidimo platformą.
Smogo apgaubta padange skriejo kariniai lėktuvai, tarp jų – pirmąkart pademonstruotas aukštai ir greitai skraidantis bepilotis žvalgybos lėktuvas, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
„Partija tikisi, kad ši proga leis jai pasididinti legitimumą bei užsitikrinti palaikymą sprendžiant vidaus ir išorės iššūkius“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kinijos studijų ekspertas Adamas Ni iš Sidnėjuje įsikūrusio Makvorio universiteto.
Vašingtono ir Pekino prekybos ginčas gali smogti pasaulio ekonomikai, o Kinijoje siautėjantis afrikinis kiaulių maras smarkiai padidino kiaulienos – vieno pagrindinių maisto produktų šalyje – kainas.
Tačiau didžiausią galvos skausmą Pekinui kelia padėtis Honkonge, kur demokratijos siekiantys protestuotojai paryčiais išėjo į gatves, mėgindami prikaustyti pasaulio dėmesį virtine mitingų prieš, jų teigimu, miesto gyventojų ypatingų laisvių varžymą.
Honkongo policija paskelbė besiruošianti smurto protrūkiams visame mieste ir perspėjo, kad gali susiklostyti „labai, labai pavojinga padėtis“. Tuo metu kaukėti protestuotojai pareiškė, jog „susidūrę su tironija" jie "tegali kovoti, tarsi tai būtų mūsų paskutinis mūšis“.
Policija dislokavo savo pajėgas miesto teritorijoje, o nedidelės demonstrantų grupės žygiavo gatvėmis, minėdamos tai, ką pavadino „Sielvarto diena“.
Pusiau autonominį miestą jau kelis mėnesius purto rimčiausi neramumai nuo 1997 metų, kai Didžioji Britanija sugrąžino Honkongą Kinijai. Per rengiamas demonstracijas aršiausiai nusiteikę protestuotojai svaido į policiją padegamąsias bombas, o pareigūnai atsako ašarinėmis dujomis.
Sakydamas kalbą Xi Jingpingas pabrėžė, jog Kinija „privalo laikytis“ vadinamojo „vienos šalies, dviejų sistemų“ principo, pagal kurį valdomas Honkongas, taip pat „užtikrinti [miesto] ilgalaikį klestėjimą ir stabilumą“.
Jis taip pat paragino „taikiai vystyti“ santykius su Taivanu – savarankiška sala, kurią Kinija laiko atsiskyrusia savo teritorijos dalimi. Vis tik kinų prezidentas nurodė, kad Pekinas turėtų „ir toliau kovoti už galutinį šalies suvienijimą“.
„Ginti savo interesus“
Iškilmės surengtos sustiprinto saugumo sąlygomis: buvo uždaryta kelių ir net uždrausta leisti aitvarus.
Paradas Pekine buvo uždaras renginys, policininkai neprileido susirinkusios minios, norėjusios nors prabėgomis pamatyti karinę procesiją.
Šalies kino teatrai organizavo iškilmių transliacijas.
Po karinio parado buvo surengta civilių eisena; joje dalyvavo 100 tūkst. žmonių ir 70 platformų, vaizdavusių Kinijos didžiausius pasiekimus. Per šias eitynes organizatoriai ketino paleisti į padangę 70 tūkst. balandžių ir 70 tūkst. balionų.
Vakare Tiananmeno aikštėje bus surengtas koncertas ir fejerverkai.
„Pekinas nori atkreipti dėmesį į savo modernizuojamą kariuomenę, politinę vienybę ir pasiryžimą ginti savo interesus“, – mano Kinijos studijų ekspertas A. Ni.
Partija prisitaiko
Nepaisydama įvairių iššūkių, Komunistų partija sugebėjo išlikti valdžioje pastaruosius septynis dešimtmečius.
Vadovaujant Mao Zedongui katastrofiškas Didysis šuolis – sparti šalies industrializacija ir kolektyvizacija – pareikalavo dešimčių milijonų žmonių gyvybių, o per dešimtmetį trukusią Kultūrinę revoliuciją šalis nugrimzdo į chaosą ir smurtą.
1976 metais mirus Mao Zedongui prie partijos vairo stojo aukščiausiasis lyderis Deng Xiaopingas (Deng Siaopingas), nurodęs vykdyti reformas ir atviresnę politiką. Dėl šių iniciatyvų Kinijos ekonomika jau kelis dešimtmečius vystosi stulbinančiu greičiu.
1989 metais partijos autoritetui buvo mestas rimčiausias iššūkis, kai demokratijos šalininkai užėmė Tiananmeno aikštę. Su aktyvistais tuomet susidorojo kariuomenė ir komunistams pavyko išsaugoti valdžią savo rankose.
Xi Jinpingas pirmadienį leido suprasti manantis, kad tik Komunistų partija ir tik su juo priešakyje gali pasirūpinti, kad šalis įgyvendintų savo svajonę.
„Komunistų partija ir toliau stengsis išlikti Kinijos vienintelė politinė valdžia“, – sakė Drew Thompsonas iš Singapūre įsikūrusios Lee Kuan Yew viešosios politikos mokyklos.
„Dėl šio tikslo ji ir toliau adaptuosis, stengsis teikti socialiniu ir ekonominiu atžvilgiais aprūpinti savo liaudį. Kol [partijai] pavyksta užtikrinti šias visuomenines gėrybes, ji veikiausiai išliks valdžioje, bet manau, kad laikui bėgant keisis jos metodai“, – sakė ekspertas.