Pareigūnai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Liu Xiaobo žmona Liu Xia ir kiti nuleido į vandenį apskritą baltą urną, praėjus dviem dienoms nuo kalinto 61 metų disidento, susirgusio kepenų vėžiu, mirties.
Palaidojus pelenus jūroje nebeliko vietos, kur Liu Xiaobo artimieji ir šalininkai galėtų susirinkti pareikšti pagarbos aktyvistui, raginusiam imtis politinių reformų, išprovokavusiam komunistų režimo pyktį ir 2008 metais suimtam.
Jo vyresnis brolis Liu Xiaoguangas pagyrė Komunistų partiją ir padėkojo pareigūnams už „humanišką priežiūrą“, kalbėdamas spaudos konferencijoje, valdžios organizuotoje šiaurės rytiniame Šenjango mieste, kur ketvirtadienį mirė Liu Xiaobo.
Pareigūnai griežtai kontroliavo informaciją apie Liu Xiaobo sveikatą, taip pat galimybę susisiekti su jo šeimos nariais.
Liu Xiaoguangas sakė kad Liu Xia, nuo 2010 metų laikoma namų arešto sąlygomis ir dar nepasirodžiusi viešumoje po vyro mirties, yra „silpnos būklės“ ir išgyvena „didžiulį sielvartą“, todėl ją gali tekti gydyti ligoninėje.
Liu Xiaobo palaikai buvo kremuoti „atsižvelgiant į šeimos narių valią ir laikantis vietos papročių“, pranešė Šenjango vietos administracijos atstovas Zhangas Qingyangas.
Valdžios išplatintose nuotraukose matyti poetė Liu Xia, jos brolis ir mirusiojo brolis, stovintys priešais laidojimo namuose baltų gėlių apsuptyje pašarvotą velionį.
Zhangas Qingyangas taip pat sakė, kad ceremonijoje dalyvavo aktyvisto „draugų“.
Tačiau žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ Kinijos padalinio tyrėjas Patrickas Poonas naujienų agentūrai AFO sakė oficialioje nuotraukoje neatpažinę jokių asmenų, nepriklausančių velionio šeimai. Be to, su velioniu ir jo sutuoktine artimus ryšius palaikę žmonės sakė atpažinę tarp ceremonijos dalyvių mažiausiai vieną „valstybės saugumo policijos pareigūną“.
Berlyne gyvenantis kinų disidentas menininkas Ai Weiwei savo „Twitter“ žinutėje įdėjo laidotuvių nuotrauką ir pareiškė, kad šis parodomasis renginys yra „pasišlykštėtinas“, „prieštaraujantis“ velionio valiai.
Kinijos vyriausybė sulaukė tarptautinės kritikos dėl elgesio su demokratijos gynėju ir jo žmona.
JAV ir Europos Sąjunga ragino Pekiną paleisti Liu Xia iš namų arešto ir leisti jai išvykti į užsienį.
„Kiek žinau, Liu Xia yra laisva“, – teigė Zhang Qingyang, bet jos draugai sakė abejojantys, ar poetė atgavo laisvę.
Nobelio taikos premijos laureatui atstovavęs amerikietis teisininkas Jaredas Genseris sakė, kad po vyro mirties Liu Xia nebuvo leidžiama su niekuo bendrauti.
„Absurdiškiausia, kad netgi per savo kremaciją ir laidotuves jis vis dar nebuvo laisvas. Dabar tas pats laukia jo žmonos – ji toliau tęs tokią pačią egzistenciją be laisvės“, – AFP sakė Pekine gyvenantis aktyvistas ir šios šeimos draugas Hu Jia.
„Skubiai gelbėti“
Liu Xiaobo buvo suimtas 2008 metais, kai kartu su kitais parengė drąsią peticiją „Charter 08“, raginančią Pekiną užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir reformuoti komunistinės Kinijos vienpartinę sistemą. 2009-aisiais jis buvo nuteistas kalėti 11 metų už „ardomąją veiklą“.
Per 2010 metais Osle surengtą Nobelio premijos įteikimo ceremoniją aktyvistui atstovavo tuščia kėdė.
Daugiau kaip prieš mėnesį Liu Xiaobo buvo diagnozuotas vėlyvos stadijos kepenų vėžys – tuomet jis iš kalėjimo jis buvo perkeltas į saugomą ligoninę Šenjange. Liepos 13-ąją disidentas mirė, išsivysčius daugelio organų nepakankamumui.
Liu Xiaobo tapo antru nelaisvėje mirusiu Nobelio taikos premijos laureatu po Vokietijos žurnalisto ir pacifisto Carlo von Ossietzky. Pastarasis mirė suimtas nacių ligoninėje 1938 metais.
Per jo laidotuves skambėjo Mozarto „Requiem“, o Liu Xia „ilgą laiką buvo nukreipusi į jį akis, patylomis tardama atsisveikinimo žodžius“, sakė Zhang Qingyangas. Pareigūnas pridūrė, kad našlė buvo „labai nusiminusi“.
„Ji ką tik neteko vyro, todėl šiuo metu patiria emocinį sielvartą, – aiškino jis. – Būtų geriausia, kad šiuo laikotarpiu po Liu Xiaobo mirties ji nebūtų per daug trikdoma iš išorės.“
J. Genseris sakė, kad Liu Xia namų arešte laikoma jau septynerius metus, nors niekada nebuvo apkaltinta įvykdžiusi kokių nors nusikaltimų.
„Pasaulis turi mobilizuotis ją gelbėti – ir skubiai“, – sakoma advokato pranešime.
Kitas šeimos draugas ir aktyvistas Ye Du irgi reiškė abejones, kad Liu Xia buvo paleista.
„Liu Xia niekada nebuvo laisva. Tai neabejotina“, – teigė jis.
Kinijos užsienio reikalų ministerija penktadienį atsikirto į Vakarų kritiką ir pranešė pateikusi oficialius protestus JAV, Vokietijos, Prancūzijos ir JT Žmogaus teisių tarnybai.
URM pridūrė, kad sprendimas skirti Liu Xiaobo Nobelio taikos premiją buvo „šventvagystė“, o Kinijos valstybinė žiniasklaida jį vadino „nuteistu nusikaltėliu“.
„Jo įtaka pažeidė kinų patriotizmo fundamentalų moralinį principą ir metė iššūkį Kinijos stabilumui bei nacionaliniam saugumui, – sakoma nacionalistinės pakraipos dienraščio „Global Times“ vedamajame. – Štai kodėl Kinijos visuomenė jam priešinasi ir jį niekina.“