„Nėra galimybės Rusijos karinėms oro ar jūrų laivyno bazėms įsikurti Kipro žemėje“, – nurodė Kipro užsienio reikalų ministras Ioannis Kasoulides.
Anksčiau Rusijos valstybinis dienraštis „Rosiiskaya Gazeta“ rašė, kad Kipro prezidentas Nicos Anastasiades pateiks tokį siūlymą per savo oficialų vizitą į Maskvą vasario 25-ąją. Kipras priklauso Europos Sąjungai (ES), tačiau nėra NATO narė.
Rusijos leidinys nurodė, kad nuomos sutartis būtų susijusi su karine oro pajėgų baze netoli Pafoso ir jūrų laivyno baze Limasolyje. Rusija gali bazėmis naudotis laikinai. Maskvos karo laivai gali naudotis Limasolio baze degalų pasipildymui, o Andrėjaus Papandrėjo (Andreas Papandreou) oro pajėgų baze humanitarinėms misijoms.
Tačiau I. Kasoulides atmėtė nuomos siūlymą, tvirtindamas, kad Rusija niekada nesikreipė į Kiprą šiuo klausimu, pranešė Kipro naujienų agentūra CNA. Pasak jo, Kipro prezidentas, kalbėdamas apie senus gynybos susitarimus su Rusija, turėjo omenyje karinio bendradarbiavimo sutarties su Rusija atnaujinimą, susijusią su pernai Kiprui parduotos karinės įrangos priežiūra, bei atsarginių dalių pirkimą pagal esamas sutartis.
Rusijos leidinys nurodė, kad Rytų Viduržemio jūroje Rusijos karinis jūrų laivynas šiuo metu gali taisyti laivus mažoje laivų statykloje Tartuse, Sirijos pakrantėje.
„Rossiiskaya Gazeta“ rašė, kad mainais į nuomos sutartį, Kipras galėtų gauti Rusijos finansinę pagalbą banko sektoriui, patyrusiam nuosmukį 2013 m. Anot leidinio, Rusija taip pat galėtų padėti Kiprui, darydama spaudimą Turkijai, kuri nepritaria Kipro naftos ir dujų žvalgybai.
Bazių nuomos idėja sukeltų nemažai kontroversijų, kadangi Kipras priklauso ES ir pasisakė už sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje. Sankcijos taip pat pritaikytos Rusijos karinei industrijai. Toks žingsnis taip pat sukeltų įtampą Jungtinėje Karalystėje, kuri turi dvi dideles suverenias karines bazes Kipre.