„Neutralumo statusas apibrėžtas mūsų konstitucijoje. Nėra jokios iniciatyvos atsisakyti neutralumo ar prisijungti prie NATO. Mes niekam nekeliame karinės grėsmės. Norime taikos, norime, kad viskas vystytųsi teigiama linkme“, – sakė M. Sandu televizijai „Pro TV“.
Vis tik ji pabrėžė, kad Moldovai būtina didinti gynybos potencialą ir išsaugoti vidaus stabilumą, atsižvelgiant į įtampą regione.
„Neduok Dieve, prasidės karas – pas mus irgi būtų neramu, negalėtume vykdyti teisingumo reformos, gerinti verslo sąlygų. Todėl mums reikia taikos ir ramybės. Labai daug kas priklauso nuo to, kaip elgsimės čia, šalyje“, – kalbėjo valstybės vadovė.
Ji pridūrė, kad sieks savo šalies prisijungimo prie Europos Sąjungos.
„Tikiu, kad Moldovos įstojimas į ES yra realus. Daug kas priklauso nuo mūsų. Žinoma, yra ir išorinių iššūkių bei pavojų, kurie gali trukdyti ir lėtinti reformas, atitraukti mūsų jėgas“, – sakė M. Sandu.
Paklausta, ar Kišiniovo santykiai su Maskva nenukentės dėl eurointegracijos kurso, M. Sandu pripažino, kad tokia rizika yra.
„Tačiau gerbiame kitų šalių pasirinkimą ir norime, kad mūsų pasirinkimas irgi būtų gerbiamas. Tai, kad artėjame prie ES, nereiškia, kad negalime palaikyti konstruktyvių ir pragmatiškų santykių su Rusija. Yra ES šalių, kurios palaiko gerus santykius su Rusija, pavyzdžių“, – pabrėžė prezidentė.
Moldova nuo 1994 metų bendradarbiauja su NATO pagal programą „Partnerystė taikos labui“, o nuo 2006-ųjų – pagal individualios partnerystės planą (IPAP). 2016 metų gruodį Kišiniove buvo atidarytas ryšių su NATO biuras.
Apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. gyventojų nepritaria Moldovos narystei NATO.