Kaip rašoma svetainėje newsru.com, maždaug valandos trukmės dokumentinėje kino juostoje žurnalistas stengiasi atskleisti V. Putino juntamą liaudies sukilimo baimę, pasakoja apie visiškoje jo valdžioje atsidūrusią Rusiją ir apie numanomą jo vadovaujamos šalies kišimąsi į JAV prezidento rinkimus.
Pačioje filmo pradžioje – epizodas, autoriaus nuomone, parodantis, kas lėmė politinių V. Putino pažiūrų ir principų formavimąsi. F. Zakaria pasakoja, kaip 1989 m. gruodžio 5 d. Drezdene tarnavęs 37-erių metų KGB darbuotojas V. Putinas savomis akimis išvysta KGB būstinę pasirengusią šturmuoti įtūžusią minią. Ilgai nelaukdamas V. Putinas paskambina į Maskvą ir teiraujasi, ką turėtų daryti.
Tą sykį jokių konkrečių instrukcijų jis neišgirsta: jam nurodoma elgtis savo nuožiūra.
Visų pirma, V. Putinas sudegina begalę slaptų KGB dokumentų. Tai padaro tiesiog saugumo sumetimais. Vėliau jis išeina į gatvę ir perspėja pastatą apsupusią minią apie viduje esančius apsaugos darbuotojus, pasirengusius pradėti puolimą. Kaip pasakoja filmo režisierius, blefas suveikė – minia išsiskirstė.
Šis įvykis, kaip tvirtina vyriausiasis žurnalo „The New Yorker“ redaktorius Davidas Remnickas, turėjo didžiulę įtaką tolesnei V. Putino karjerai. Kaip tik todėl, anot žurnalisto, užvis labiausiai Rusijos prezidentas dar ir dabar baiminasi „liaudies sukilimo“. Kaip duodama interviu sakė Rusijos ir JAV žurnalistė, buvusi Rusijos radijo stoties „Svoboda“ direktorė, knygos apie V. Putiną autorė Masha Gessen, šią baimę V. Putinas sugeba įveikti užsitikrindamas absoliučią valdžią ir štai dabar jis besąlygiškai kontroliuoja visus šalyje vykstančius procesus.
Negalėjo pakęsti H. Clinton
Filme pasakojama ir apie V. Putino atstovaujamos Rusijos santykius su JAV – apie šių santykių kaitą nuo abipusio prielankumo George‘o W. Busho laikais iki visiško atšalimo JAV valdant Barackui Obamai. Pastarajam tapus JAV prezidentu, įtampos tarp Rusijos ir JAV užuomazgos atskleistos per V. Putino ir buvusios valstybės sekretorės Hillary Clinton santykių prizmę. Kaip filme teigia D. Remnickas, V. Putinas tiesiog negalėjo pakęsti H. Clinton.
Filmo autorius perša mintį, kad šios neapykantos priežastis – palanki H. Clinton pozicija masinių Rusijoje vykusių protestų atžvilgiu ir jos išreikšta abejonė dėl 2011 metais vykusių rinkimų į Rusijos Valstybės Dūmą skaidrumo ir sąžiningumo. Reikia turėti omeny, kad tuo metu V. Putinas pretendavo būti išrinktas trečiai prezidentavimo kadencijai, o lakai buvo išties neramūs: verta prisiminti „Arabų pavasarį“, 2011 metais sukėlusį tikrą demonstracijų ir protestų bangą Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje.
F. Zakaria laikosi nuomonės, kad kišimąsi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus, kai į prezidento postą pretendavo ir H. Clinton, galima vertinti kaip V. Putino kerštą, kurio tikslas – sutrukdyti Demokratų partijos kandidatei patekti į valdžią. Tvirtą įsitikinimą, kad Rusija kišosi į rinkimų procesą, filme išreiškė ir buvęs CŽA bei Pentagono vadovas Robertas Gates‘as. Rinkimai JAV „vyko pagal V. Putino scenarijų“, reziuomuoja F. Zakaria.
Filme pasisako ne tik R. Gates‘as ir M. Gessen, bet ir vienas iš investicijų bendrovės „Hermitage Capital“ įkūrėjų Billas Browderis, už akių nuteistas Rusijoje devyneriems metams laisvės atėmimo ir tvirtinantis, kad V. Putino turto vertė siekia 200 mlrd. JAV dolerių.
Į filmą įtraukta ir keletas ištraukų iš interviu su Rusijos prezidento spaudos atstovu Dmitrijumi Peskovu. Šis interviu dar iki filmo pasirodymo buvo intensyviai reklamuojamas Rusijos žiniasklaidos kanalais. Kremliaus atstovas teigiamai įvertino tą faktą, kad CNN filmo kūrėjai, nepaisydami negatyvių savo nuostatų, vis dėlto suteikė galimybę pasisakyti ir Rusijos atstovams.
Komentuodamas filmo anonsą D. Peskovas taip pat pareiškė, kad „filmas, iš visko sprendžiant, atskleidžia kritinį požiūrį ir siekia toliau demonizuoti mūsų šalį ir prezidentą“.
Filme D. Peskovas kartoja tuos pačius teiginius, kaip ir anksčiau, pavyzdžiui, sako, kad Rusijos valdžios atstovai per JAV prezidento rinkimų kampaniją nebendradarbiavo su pergalę iškovojusio Donaldo Trumpo patarėjais. D. Peskovas, be kita ko, pastebi, kad Rusijos pasiuntinys Vašingtone Sergejus Kisliakas neaptarinėjo rinkimų eigos su kandidatų į prezidento postą atstovais.
Aiškindamas filmo pavadinimą, F. Zakaria sako, kad apie valstybės vadovo galią galima spręsti tiek iš pačios valstybės galybės, tiek iš lyderio sugebėjimo vienašališkai, nesidairant į kitas institucijas, partijas ar politines jėgas, įtvirtinti tą galią. Turint omeny šiuos du aspektus, nesunku suprasti, kodėl V. Putinas atsidūrė galingiausių pasaulio žmonių gretose.
Filmo pabaigoje F. Zakaria pastebi, kad didžiulė V. Putino įtaka susijusi ne tik su jo populiarumu, bet ir su ta aplinkybe, kad jis „supranta Rusiją ir supranta pasaulį“, be to, moka tam tikru būdu išnaudoti situacijas. „V. Putinas puikiai mus supranta. Tik kyla klausimas, ar suprantame jį mes ir D. Trumpas“, – baigdamas sako filmo autorius.