Politologas Vadimas Volovojus teigia, jog šį įvykį nebūtinai reikėtų vertinti vien politiniu požiūriu kaip iš anksto suplanuotą žingsnį, nors ir sakoma, jog didžiojoje politikoje paprastų sutapimų tiesiog nebūna. Jo kolega Vytis Jurkonis įvykius interpretuoja kaip paprasčiausią bandymą kelti V. Putino reitingus, išsigalvojus išorės priešą.
V. Volovojus nemano, jog naujiena apie pasikėsinimą į V. Putiną reikia vertinti kaip kandidato į prezidentus viešųjų ryšių akciją, nors šio varianto visiškai ir neatmeta.
„Nebūtinai tai reikėtų vertinti politiniu požiūriu, esą viskas buvo suorganizuoja specialiai, nors tokia tikimybė, be abejo, egzistuoja. Didžiojoje politikoje tokių sutapimų tiesiog nebūna“, - sakė V. Volovojus.
Anot eksperto, pasikėsinimų, įvykusių tokių įvykių kaip prezidento rinkimai kontekste, organizuojama nemažai, ir Kremlius galbūt paprasčiausiai nusprendė tuo pasinaudoti ir parodyti, jog „kažkokie musulmonų teroristai kėsinasi ir į ateities Rusijos lyderį“.
„Tačiau tai viena versija, kita versija – viskas tiesiog galėjo sutapti, viską galėjo nuslėpti, tačiau artėja rinkimai, todėl tai buvo aptarinėjama (žiniasklaidoje – DELFI), nes norėta išaukštinti V. Putino autoritetą“, - teigia politologas.
Paklaustas, kodėl prieš rinkimus V. Putinui, kuris ir taip turi visus įmanomus elektorato valdymo svertus, galėjo prireikti tokios viešųjų ryšių akcijos , politologas atsakė, jog „sviestu košės nepagadinsi“.
„Galbūt tie, kurie dirba su V. Putino rinkimų kampanija, priėmė sprendimą padaryti dar kažką tokio ir žengti tokį žingsnį, tačiau, kartoju, tai reikia vertinti tik kaip versiją“, - mano ekspertas.
V. Jurkonis tikina, jog naujienos apie pasikėsinimą į V. Putiną pasirodymą tiek Rusijos, tiek užsienio žiniasklaidoje, reikia vertinti tik vienaip – kaip bandymą sukurti išorės priešo koncepciją.
„Manau, kad dėl visų protestų ir nepasitenkinimo bangos, Kremliui neišvengiamai reikia stiprinti savo pozicijas bei komunikaciją tiek su išorinės, tiek ir vidaus auditorija. Ne paslaptis, jog siekiant mobilizuoti elektoratą viena efektyviausių priemonių yra išorės priešo kūrimas. Šią žinią reiktų vertinti būtent tokiame kontekste“, - įsitikinęs V. Jurkonis.
Rusijos valstybinė televizija pirmadienį pranešė, jog buvo sukliudyta pasiruošimui pasikėsinti į Rusijos ministrą pirmininką ir kandidatą į prezidentus V. Putiną. Rusijos Pirmasis kanalas skelbė, jog Rusijos ir Ukrainos slaptosios tarnybos nužlugdė Doku Umarovo pasekėjų planus pasikėsinti į politiką.
„Buvo paskelbta grupuotės narių tarptautinė paieška, jie buvo sulaikyti Odesoje šių metų pradžioje. Remiantis turimais įrodymais ir pačių nusikaltėlių liudijimais, iki sprogimų Maskvoje buvo likusios vos kelios savaitės. Teroristiniai išpuoliai buvo suplanuoti iš karto po prezidento rinkimų“, - teigiama televizijos reportaže.
„Galutinis tikslas buvo nuvykti į Maskvą ir pabandyti surengti pasikėsinimą į patį V. Putiną. Yra tokių karinių minų, vadinamųjų horizontaliojo poveikio. Todėl mirtininkas nebūtų buvęs būtinas. Tačiau buvo pasirengusių būti mirtininkais“, - sakė vienas iš sulaikytųjų Adamas Osmajevas, kurio ieškota nuo 2007 metų.
Rusijos Federalinė saugumo tarnyba, besirūpinanti pirmųjų valstybės asmenų saugumu, patvirtino, jog Ukrainos ir Rusijos specialiosios tarnybos užkirto kelią pasikėsinimui į Rusijos premjerą ir kandidatą prezidento rinkimuose.
Kaip naujienų agentūrai „RIA Novosti“ patvirtino oficialus tarnybos atstovas Sergejus Deviatovas, Rusijos specialiosios tarnybos dar sausį gavo informacijos apie galimą pasikėsinimą į šalies valdžią.
Anksčiau, kaip skelbė žiniasklaida, Ukrainos saugumo tarnybos atstovė atsisakė patvirtinti informaciją apie planus pasikėsinti į V. Putiną, tačiau patvirtino, jog buvo sulaikyti nusikaltėliai ir konfiskuoti sprogmenys.
Priminsime, jog tai jau ne pirmasis pranešimas apie galimą pasikėsinimą į Rusijos ministrą pirmininką. Kaip skelbia žiniasklaida, prezidento rinkimų dieną 2008 metais taip pat pasirodė informacijos apie tai, jog buvo užkirstas kelias pasikėsinimui į tuometinį prezidentą V. Putiną. Tuomet prie Kremliaus buvo sulaikytas „vyras su snaiperio šautuvu“. Buvo tvirtinama, jog jis per koncertą Raudonojoje aikštėje jis ketino sušaudyti V. Putiną ir Dmitrijų Medvedevą.
Iš viso per tą laiką, kai V. Putinas eina šalies prezidento ir ministro pirmininko pareigas, į jį esą buvo pasikėsinta daugiau nei 10 kartų.
V.Putino atstovas šventvagiškais vadina teiginius apie „priešrinkiminį“ pasikėsinimą
Rusijos ministro pirmininko spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas šventvagiškais vadina pareiškimus, kad istorija apie sužlugdytą pasikėsinimą į Vladimirą Putiną yra "priešrinkiminio pobūdžio", pranešama BBC tinklalapyje.
"Įvertinus rengiamo pasikėsinimo į Putiną rimtumą ir tai, kad pavojaus rimtumas buvo patvirtintas per parengtinį tyrimą, tokius pareiškimus skelbti mažiausiai šventvagiška", - pareiškė D.Peskovas.
Taip jis komentavo pareiškimą, kad "neva sužlugdyto pasikėsinimo istorija yra priešrinkiminio pobūdžio informacija".
Pasak jo, ne paslaptis tas faktas, kad "Putinas turi daug priešų, kurie pasirengę bet kam, kad jis negalėtų tęsti darbo".
"Neduok Dieve niekam tų, kurie tai skelbia, turėti tiek ir tokių priešų", - sakė D.Peskovas.
"Faktas, kad informacija paskelbta būtent dabar, lengvai paaiškinamas tuo, kad pasirengimas vyko ne tik Maskvoje, bet ir Ukrainoje", - sakė D.Peskovas.
Tokiu atveju, pabrėžė jis, sunku išvengti informacijos nutekėjimo.
"Be to, prireikė kažkiek laiko visiems išankstiniams patikrinimams. Jie, deja, ir patvirtino visą rimtumą, pavojų, kuris egzistavo vyriausybės vadovui", - sakė D.Peskovas.