D. Trumpas jaunesnysis kelionę įvardijo kaip „šiokią tokią pramogą“ ir CNN prisipažino, kad, kaip „leisti laiką gamtoje mėgstantis žmogus, labai džiaugiuosi galimybe šią savaitę stabtelėti Grenlandijoje“.
Vizitas saloje pakurstė ir spekuliacijas, kokių tikslių planų šios Arkties teritorijos atžvilgiu turi jau greitai Baltuosiuose rūmuose imsiantis šeimininkauti D. Trumpas, rašo CNN.
Gruodį D. Trumpas atgaivino raginimus, kurių buvo galima girdėti ir per pirmąją jo kadenciją, dėl Jungtinių Valstijų noro įsigyti Grenlandiją – tai jis vadina „absoliučia būtinybe“. Antradienį per spaudos konferenciją paklaustas, ar nebandys gauti Grenlandijos ir Panamos, kuri taip pat domina D. Trumpą, pasitelkęs „karinį ar ekonominį spaudimą“, išrinktasis prezidentas atsakė: „Negaliu to garantuoti, bet galiu pasakyti štai ką: mums jų reikia ekonominiam saugumui.“
D. Trumpo teigimu, Grenlandija yra gyvybiškai svarbi Jungtinių Valstijų saugumui, tačiau ekspertai pažymi, kad būsimajam prezidentui svarbu ne vien tai; pavyzdžiui, Grenlandija garsėja gamtiniais ištekliais, įskaitant retuosius metalus, kurie, dėl klimato kaitos tirpstant teritorijos ledui, tampa lengviau pasiekiami.
Unikali geopolitinė pozicija
Grenlandija – viena iš didžiausių pasaulio salų, kur gyvena daugiau nei 56 tūkst. žmonių. Buvusi Danijos kolonija, o dabar – autonominė Danijos teritorija, užima unikalią geopolitinę poziciją tarp Jungtinių Valstijų ir Europos. Salos sostinė Nukas yra arčiau Niujorko nei Danijos sostinės Kopenhagos.
Sala jau seniai įvardijama kaip labai svarbi Jungtinių Valstijų saugumui, ypač atremiant galimą grėsmę iš Rusijos, sako Danijos Tarptautinių santykių instituto ekspertas Ulrikas Pramas Gadas. Šiaurės Vakarų jūrų kelias driekiasi palei salos krantus, Grenlandija – ir strateginės svarbos jūrinio koridorius tarp Jungtinės Karalystės, Islandijos ir Norvegijos (GIUK tarpo) dalis.
D. Trumpas – ne pirmasis Jungtinių Valstijų prezidentas, iškėlęs Grenlandijos įsigijimo idėją. 1867 metais, kai prezidentas Andrew Johnsonas nusipirko Aliaską, jis svarstė įsigyti ir Grenlandiją. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Trumano administracija Danijai už salą pasiūlė 100 mln. dolerių, rodo neseniai Danijos žiniasklaidos paskelbti dokumentai.
Nė vienas sandoris taip ir neįvyko, bet, remiantis 1951 metais pasirašyta gynybos sutartimi, Jungtinės Valstijos Grenlandijos šiaurvakarinėje dalyje gavo oro bazę, dabar vadinamą Pitufiko kosmoso baze. Pusiaukelėje tarp Maskvos ir Niujorko esanti bazė – labiausiai į šiaurę nutolęs JAV ginkluotųjų pajėgų postas, aprūpintas perspėjimo apie raketas sistema.
Jungtinės Valstijos labai norėtų užsitikrinti, kad „Grenlandijos kontrolės neperimtų jokia priešiška galia, nes iš ten būtų galima pulti JAV“, – CNN sakė U. Pramas Gadas.
Gausi retų iškasenų
Tai, kas ne ką mažiau – jeigu ne daugiau – masina D. Trumpą, yra Grenlandijos turimos gausios gamtinių išteklių atsargos, sako Londono universiteto „Royal Holloway“ geopolitikos profesorius Klausas Doddsas. Tai, visų pirma, nafta ir dujos, bet ir reti metalai, paklausūs elektrinių automobilių, vėjo turbinų bei karinės įrangos gamyboje.
Šiuo metu lyderės poziciją retųjų gamtinių išteklių gavyboje užima Kinija ir, artėjant antrajai D. Trumpo kadencijai, jau grasina riboti jų eksportą.
„Be jokių abejonių D. Trumpas ir jo patarėjai labai nerimauja dėl Kinijos turimo tokio galios sverto“, – mano K. Doddsas. Grenlandija galėtų pasiūlyti gausias šių reikalingų iškasenų atsargas: „Manau, kad Grenlandija lenkia Kiniją.“
Tirpstant ledui atsiveriančios galimybės
Tirpstantis ledas ir sparčiai kylanti Arkties temperatūra lemia Grenlandijos pažeidžiamumą klimato kaitai, tačiau, taikantis prie pokyčių, atveria ir naujų ekonominių galimybių.
Tirpstant ledui, formuojasi nauji laivybos maršrutai, prailginantys laiką, kai vasaros sezonu galima plaukioti Šiaurės pusrutulyje. Per dešimtmetį iki 2024 metų dėl tirpstančio ledo laivyba Arktyje išaugo net 37 proc., rodo Arkties tarybos duomenys.
„Manau, kad Trumpas instinktyviai supranta, kad Arktis tirpsta“ ir neketina praleisti progos tuo pasinaudoti, įsitikinęs K. Doodsas ir pažymi, kad šių naujųjų laivybos maršrutų sąlygos vis dar labai klastingos, o tirpstantis ledas vandenis neretai paverčia pražūtingais spąstais.
Dar viena teorija skelbia, kad tirpstantis ledas palengvina prieigą prie naudingųjų iškasenų, tačiau kol kas klimato kaita šiuo klausimu žaidimo taisyklių pakeisti dar nespėjo, sako Daramo universiteto geografijos profesorius Phillipas Steinbergas.
Tiesa ta, kad klimato kaina nepaverčia Grenlandijos gamtinių išteklių prieinamesniais, tačiau padaro „reikalingesniais“.
Ar toks scenarijus gali išsipildyti?
Tiek Danijos, tiek Grenlandijos valdžia kategoriškai pasisako prieš salos pardavimą.
„Mūsų sala neparduodama ir niekada tokia nebus. Neatsisakysime tiek metų trukusios kovos už laisvę“, – savo feisbuko paskyroje gruodžio pabaigoje parašė Grenlandijos ministras pirmininkas Mute Egede.
Buvęs Grenlandijos ministras pirmininkas Kuupikas V. Kleistas sako, kad D. Trumpas kalbasi su Jungtinių Valstijų piliečiais, o ne su Grenlandijos žmonėmis: „Ir ateityje nematau nieko, kas galėtų lemti pardavimą. Žmonių ar šalies neimsi taip lengvai ir nenusipirksi.“
Tik D. Trumpo komentarai skambėjo Grenlandijai labai įdomiu metu, sako K. Doodsas. Salos inuitų valdžia neseniai suintensyvino nepriklausomybės nuo Danijos kampaniją. Naujametiniame kreipimesi į salos žmones ministras pirmininkas paragino „atsikratyti kolonijinės eros pančių“.
„Tai kelia paniką Danijai“, – pridūrė K. Doodsas apie valstybę, pastaruoju metu santykiams su Grenlandija skiriančią nemažai dėmesio.
Gruodį Danija paskelbė drastiškai didinanti karines išlaidas Grenlandijai. O sausio pradžioje Danijos karališkoji šeima pristatė naujo dizaino karališkąjį herbą, kuriame didesnis dėmesys skiriamas Grenlandiją simbolizuojančiai poliariniam lokiui.
Grenlandija stengiasi puoselėti savo nepriklausomybę diversifikuodama savo ekonomiką ir mažindama priklausomybę nuo žvejybos. Lapkritį Nuke atidarytas naujas oro uostas, taip norint paskatinti turizmą. Nepaisant to, sala vis dar priklausoma nuo metinės 500 mln. dolerių dotacijos iš Danijos, kuri išlieka gana didelis kliuvinys siekiant nepriklausomybės.
Ir tai kelia intriguojantį klausimą, sako K. Doodsas: „Ką darytų Grenlandija, jeigu D. Trumpas pasiūlytų, tarkim, milijardą dolerių per metus mainais už kitokios rūšies asociaciją?“
Kai kurie salos politikai neatmeta specialiosios asociacijos statuso idėjos, panašios į tą, kuri sieja Jungtines Valstijas ir Maršalo Salas – Grenlandija būtų suvereni, tačiau gautų finansinę paramą iš Jungtinių Valstijų mainais už susitarimus dėl tam tikrų JAV strateginių interesų.
Buvęs ministras pirmininkas K. V. Kleistas skeptiškai vertina asociacijos galimybę. „Nemanau, kad toks variantas mums aktualus. Prisiminkite, kaip Jungtinės Valstijos elgiasi su savo čiabuviais.“
Kol kas neaišku, kaip toli gali nueiti D. Trumpas, bandydamas įgyventi savo svajonę įsigyti Grenlandiją.
„Niekas negali tiksliai pasakyti, ar čia tik jo bravūra, ar grasinimas gauti kažką kito, ar nuoširdus noras“, – sako U. Pramas Gadas.
