Vieniši vyrai sėdi Odesos lauko kavinėse, vaikštinėja miesto parkuose ir okupuoja daugumą vietų dar XIX a. statytame operos teatre. Atvykėlis iš užsienio (daugeliu atveju vyresnis nei 60 metų ir atkeliavęs iš Amerikos) sėdi greta jaunos ukrainietės – ne vyresnės nei 30 metų ir be galo patrauklios. Dažnai prie tokio dueto prisijungia ir trečias asmuo – jauna vertėja, tarpininkaujanti porelei burkuojant.
„Ji sako, jog jai patinka stiprūs, žinantys ko nori vyrai“. „Pasakyk jai, jog man labai patinka mintis apie santykiuose susitinkančias dvi skirtingas kultūras“. „Ji sako mananti, jog tu galėtum būti jai artima siela“.
Odesoje veikia šimtai pažinčių agentūrų – į Juodosios jūros uostamiestį jos vilioja dolerius, svarus ir eurus, siūlydamos susipažinti su jaunomis gražuolėmis, kurių gyvenimas toks sunkus, jog jos pasirengusios išvykti su pirmu pasitaikiusiu pasiturinčiu užsieniečiu pensininku (bent jau toks įspūdis kuriamas agentūrų). Kituose Ukrainos ir Rytų Europos bei Azijos miestuose taip pat veikia puikiai išvystyta pažinčių su užsieniečiais pramonė, tačiau bent kol kas būtent Odesa vadinama meilės ieškančių pagyvenusių vyrų rojumi.
„The Independent“ žurnalistas Shaunas Walkeris, norėdamas išsiaiškinti, ar XIX amžiuje „paštu užsakomų“ nuotakų paslaugos vis dar teikiamos, o šioje schemoje tikrai dalyvauja gyvos ir sveikos ukrainietės, nusprendė prisijungti prie 10 dienų trukmės „romantikos paieškų turo“, kurį organizavo „Anastasia Date“ – viena iš didžiausių pasaulyje „tarptautinių pažinčių“ agentūrų.
2012 metais agentūra uždirbo 90 mln. svarų (360 mln. Lt) – didžiąją šios sumos dalį sudaro protu sunkiai suvokiamo brangumo pokalbių paslaugos: vyrai už pokalbio minutę su merginomis iš viso pasaulio moka po 1 svarą (4 litus). Galima sumokėti 10 svarų (40 Lt) ir parašyti patikusiai kandidatei elektroninį laišką.
Be to, pažinčių agentūra taip pat siūlo išvykas į tokias kultūriniu požiūriu skirtingas šalis kaip Kolumbija, Filipinai bei Ukraina, kur galima akis į akį susitikti su moterimis, kritusiomis į akį jau per pažintį internete.
Susimokėję po 3 tūkst. svarų (12 tūkst. Lt), 39 susidariusios grupės vyrai pirmąją kelionės dieną nusipirko galimybę apsilankyti trijuose „vakarėliuose“ – masiniuose renginiuose naktiniuose klubuose, kur jiems kompaniją palaikys šimtai meilės ieškančių jaunų vietinių merginų. Tada atvykėliai turės savaitę vaikščioti į pasimatymus su vakarėliuose pažintomis moterimis, susitikti su tomis, su kuriomis jau anksčiau teko bendrauti internetu – rusena viltis, jog galbūt kelionė pasibaigs piršlybomis.
Vyriausiasis iš grupės – 76 metų Giuseppe, plastikos chirurgas iš Italijos, o jauniausias – 29 metų Chrisas, komikas iš Niujorko. Žurnalisto neapleido mintis, ką su pagyvenusiais širdžių ėdikais Odesoje veikia šis jaunas, iškalbą ir savus dantis turintis niujorkietis.
Penio Disneilendas
„Vakaruose gyvenančios moterys, kaip čia mandagiau pasakius, nenori šeimos. Viena mergina iš manęs tiesiog pavogė 3 tūkst. 500 dolerių (9 tūkst. Lt) ir dingo kaip į vandenį, pasikeitė net telefono numerį. Amerikos moterys didelės savanaudės. Jos neturi vertybių“, - teigia jaunas niujorkietis.
Tokius skundus žurnalistas girdėjo iš daugumos Odesoje sutiktų vyrų. Jau kartą išsiskyręs ir naiviomis iliuzijomis nebetikintis 29 metų Chrisas atvyko į tolimąją Ukrainą ieškodamas prarastų „šeimos vertybių“ ir sekso derinio.
„Vienas draugas grįžo iš tokios kelionės ir pasakojo, jog tai tikras Disneilendas visiems, kas turi penį. Aš noriu į Penio Disneilendą!“, - juokiasi jaunas amerikietis.
Apsimetinėja didžiakrūtėmis gražuolėmis
Akivaizdu, jog Odesos kaip pasimatymų ir meilės miesto įvaizdis slepia ir kitokią tiesą. Vietos gyventojai juokiasi, paklausti apie įtartinus atvejus, kai potencialios nuotakos nepasirodo, ir puse lūpų užsimena, jog tie naivūs užsieniečiai įsimyli realybėje net neegzistuojančias merginas. Visi žurnalisto kalbinti vietiniai sakė turį seserį ar draugę, rašančią tokius netikrus laiškus ir internetu bendraujančias su užsieniečiais. Žmonės daugiau detalių atskleisti nenorėjo, tačiau galiausiai žurnalistas susipažino su Alina, sutikusia papasakoti viską apie tokios meilės užkulisius.
Sh. Walkeris su mergina susitiko nuošalioje Odesos priemiestyje esančioje kavinėje – toli nuo prabangių pastatų ir išpuoselėtų centro gatvių.
„Prieš du mėnesius bandžiau įsidarbinti vertėja, tačiau paaiškėjo, jog iš tikrųjų jie ieško žmogaus, kuris rašytų netikrus laiškus. Man tai nepriimtina, šlykštu, tačiau kito pajamų šaltinio neturiu“, - sakė Alina. Panašu, jog pokalbis su žurnalistu merginai tapo savotiška išpažintimi, padėjusia susitarti su sąžine.
Alina – liekna 25 metų brunetė, tačiau pažinčių svetainėje ji koketuoja kaip Inessa – ilgakojė, didžiakrūtė 21 metų blondinė. Inessa egzistuoja iš tikrųjų – tinklalapyje užsiregistruoti buvo būtinas pasas. Tačiau tikroji Inessa turi vaikiną ir su pažintimis su senstelėjusiais užsieniečiais nenori turėti nieko bendro, ji tiesiog sutiko dalyvauti profesionalioje fotosesijoje, kurios rezultatai dabar naudojami kaip jaukas meilės ištroškusiems vakariečiams.
Alina kiekvieną savaitę leidžia internete, apsimetinėdama Inessa. Už kiekvieną pokalbio minutę ji gauna 0,08 svaro (0,21 Lt). Žurnalistui mergina parodė elektroninio pašto dėžutę, plyštančią nuo meilės laiškų, atkeliavusių iš Amerikos, Australijos ir Jungtinės Karalystės.
Alina sako, jog dauguma jos draugių daro tą patį. Alinos sesers paskyroje – tikros nuotraukos, tačiau pažintis su užsieniečiu jos nedomina, ji taip pat turi antrąją pusę. Pokalbiai internete tėra pajamų šaltinis. Jeigu vyrai tikrai pasirodo Odesoje, Alinos sesuo nusiveda juos į kelis itin prabangius pasimatymus be sekso, o jos tikrasis vaikinas apsimeta taksi vairuotoju ir taip pat kaip reikiant už paslaugas patuština atvykėlių kišenes.
Bendrovės atstovas taip pat neatsispyrė pagundai pasigirti apie santuoka pasibaigusias vakariečių ir vietos merginų meilės istorijas. Akivaizdu, jog vyrams kartais tikrai pasiseka Ukrainoje rasti mylinčią žmoną. Deja, žurnalistas to patvirtino negalėjo – nepasisekė nė vienam iš 39 kartu su juo vykusių vyrų.
Panašu, jog laikai, kai vieniši Teksaso vyrai atskrisdavo į Odesą, išsirinkdavo nuotaką ir ją išsiveždavo namo, jau liko praeityje.
„Viskas įmanoma; tikrai yra moterų, kurios nuoširdžiai trokšta sutikti patinkantį vyrą ir emigruoti. Kaimuose jų dar daugiau. Deja, šiais laikais pačioje Odesoje tokių liko labai nedaug. Ypač moterų ir merginų, galinčių ištekėti už į septintą ar aštuntą dešimtį įžengusio vienišiaus. Jos myli Odesą ir iš tų idiotų gali nemenkai pasipelnyti. Kam ryžtis tokiai nesąmonei iš tikrųjų ir persikelti į kažkokį nuobodų užkampį Amerikoje?“, - teigia Odesoje gyvenantis užsienietis, puikiai išmanantis ir pasimatymų verslą.