Tiesa, dalis kasyklos yra apsemta vandens, tačiau išliko nemažai medinių konstrukcijų ir kai kurie smulkūs įrankiai.
Kaip pasakoja vienas iš kasyklos paieškų organizatorių Janas Duerschlagas, pirmosios žinios apie ją buvo surastos Piontkų šeimos knygoje, o Katovicų miesto kalnakasybos archyve buvo aptikti 1859 metų žemėlapiai. Jie ir įkvėpė žmones ieškoti sidabro kasyklos.
Paieškos truko penkerius metus, kadangi dirbti teko tik su kastuvais. Grupelė žmonių iš valstybės išpirko nedidelį plotą žemės, kurioje turėjo būti kasykla.
Visus paieškų darbus koordinavo aecheologas. Galų gale sidabro ieškotojams nusišypsojo sėkmė. Jiems pavyko sidabro kasyklą surasti. Tiesa, jokio sidabro joje jau nėra. Matyt, dėl šios priežasties ji buvo uždaryta.
Surasti keli tuneliai, todėl specialistų nuomone, kasykla buvo kelių lygmenų.
Nustatyta, kad žmonių kasykloje nebūta maždaug 100 metų. Planuojama, kad galutinai užbaigus kalnakasybos darbus, Sidabrinio kalno kasykla taps turistiniu objektu. Kol kas kasyklos savininkai baiminasi tik dėl galimų įgriuvų.
Tuo metu „nacių traukinio“ paieškas stabdo gausus lietus ir smarkus vėjas.