Kolumbijos vyriausybės atstovai ir marksistų sukilėlių grupuotės FARC delegacija ketvirtadienį Norvegijoje oficialiai pradėjo pirmąsias per pastarąjį dešimtmetį derybas, siekdama nutraukti jau beveik 50 metų trunkantį konfliktą, nusinešusį šimtus tūkstančių gyvybių.
Oficialios vyriausybės ir sukilėlių derybos prasidėjo nedidelio į šiaurę nuo Oslo esančio Hurdalio miesto viešbutyje, kur vienu metu pasirodė abiejų delegacijų vadovai - vyriausybės vyriausiasis derybininkas Humberto de la Calle ir sukilėlių vyriausiasis derybininkas Ivanas Marquezas - nors rankos vienas kitam jie nepadavė.
"Atvykome su alyvmedžio šakele rankose", - sakė I.Marquezas.
Tuo tarpu G.De la Calle su "nuosaikiu optimizmu" prabilo apie galimybę pasiekti taikos susitarimą po trijų ankstesnių nesėkmingai pasibaigusių bandymų.
"Tikimės, kad pasieksime gerų rezultatų Kolumbijos žmonėms. Tai vilties akimirka", - pridūrė jis.
I.Marquezas šias derybas pavadino "labai nepastoviu procesu", kuriam reikia laiko.
"Šio strategiškai svarbaus darbo negalima įsprausti į laiko rėmus", - pareiškė jis.
Abiejų šalių atstovai trečiadienį ir ketvirtadienio rytą jau buvo susitikę neskelbiamoje vietoje, kur aptarė techninius ir logistinius susitikimo klausimus. Vienas Kolumbijos pareigūnas informavo, kad susitikimai buvo "pagarbūs ir nuoširdūs".
Tikimasi, kad abi stovyklos aptars kaimiškų regionų plėtros perspektyvas, sukilėlių būsimą vaidmenį politiniame gyvenime, galutinį kovos veiksmų nutraukimą, narkotikų kontrabandos, kuri yra vienas iš pagrindinių partizanų finansavimo šaltinių, problemą, nukentėjusiųjų padėtį.
Žemės reformos klausiams buvo viena svarbiausių problemų septintojo dešimtmečio valstiečių sukilimo, kai susiformavo FARC. Galimybė naudotis dirbama žeme yra nepaprastai svarbi šalyje, kurios daugiau nei pusė gyventojų gyvena skurde.
"Žemės problema yra istorinė konflikto priežastis", -sakė I.Marquezas ir pridūrė, kad padėtis, dėl kurios prasidėjo ginkluotas sukilimas, "pasidarė dar blogesnė".
"Žemės savininkai sukūrė neteisingą žemės nuosavybės struktūrą", - kaltino jis.
Kolumbijos vyriausybės duomenimis, nuo konflikto pradžios ginkluotos grupuotės ir saugumo pajėgos šalyje nužudė maždaug 600 tūkst. žmonių, dar daugiau nei 3,7 mln. kolumbiečių dėl šio konflikto buvo priversti palikti savo namus.
Didžiausia 1964 metais susibūrusi Lotynų Amerikos sukilėlių grupuotė FARC (Revoliucinės ginkluotosios Kolumbijos pajėgos), dabar turinti 9 200 ginkluotų kovotojų, pagaliau gal bus pasiruošusi skelbti paliaubas po virtinės ją ištikusių nesėkmių.
Pastaraisiais metais ji neteko kelių aukščiausių savo vadų - jie buvo sugauti arba nužudyti, o nuo dešimtojo dešimtmečio, kai grupuotė buvo pačiame pakilime, jos narių gretos tapo dvigubai retesnės.
Pasiruošimą deryboms Osle gaubia paslaptis. Iki šiol derybose dalyvaujančios delegacijos arba jų šeimininkė Norvegija beveik nekalba apie ketvirtą oficialų mėginimą numalšinti neramumus Kolumbijoje.
Norvegijoje prasidėjusios derybos toliau kitą savaitę persikels į Havaną.
Jungtinės Valstijos, kurios yra ilgametės Kolumbijos vyriausybės kovos su pagrindiniu sukilėlių pajamų šaltiniu - narkotikų kontrabanda - sąjungininkės, trečiadienį išreiškė "visišką paramą" taikos procesui.
Pasak JAV valstybės depertamento atstovės Victoria Nuland, derybose amerikiečiai tiesiogiai nedalyvauja, tačiau yra reguliariai apie jas informuojami.
Tuo tarpu Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas atmetė galimybę paskelbti paliaubas dar nepasiekus galutinio susitarimo, tačiau prognozuojama, kad FARC iškels šį klausimą.
Sukilėliai paskutinę minutę sukėlė sąmyšį, atskleisdami, kad tarp taikos derybų delegatų bus Olandijos pilietė Tanja Nijmeijer.
Vienintelės žinomos sukilėlių užverbuotos europietės įtraukimas į delegaciją vertinamas prieštaringai: Bogota tai laiko FARC mėginimu užsitikrinti simpatijas Europoje ir pagerinti savo tarptautinį įvaizdį.
34 metų T.Nijmeijer tikriausiai dalyvaus tik derybose Havanoje. Ji yra kilusi iš Nyderlandų viduriniosios klasės šeimos, o į Kolumbiją pirmąkart nuvyko studijuoti filologijos ir mokyti anglų kalbos. 2002 metais T.Nijmeijer prisidėjo prie FARC ir iškilo į grupuotės lyderių ratą. Olandės politines pažiūras suformavo smurtas ir nelygybė, kurių liudininke ji tapo Kolumbijoje.
JAV ir Europos Sąjunga (ES) laiko FARC teroristine organizacija.
Buvęs Kolumbijos prezidentas Alvaro Uribetrečiadienį pareiškė esąs "labai susirūpinęs" dėl derybų ir sakė nesuprantąs, kodėl šaliai reikėtų "derėtis su teroristais".