Kol kas nėra žinoma, ar su minėtomis valstybėmis buvo tiesiogiai konsultuotasi apie šią idėją. Viešo komentaro jos taip pat kol kas nepaskelbė, pažymi themoscowtimes.com.
Dienraštis „Kommersant“ liepos 17 d. pacitavo neįvardintus šaltinius, teigiančius, kad Rusijos prezidento V. Putino ir Jungtinių Valstijų prezidento J. Bideno susitikimo Ženevoje birželį metu nuskambėjo pasiūlymas dėl minėtųjų karinių bazių panaudojimo.
Susitarimas apimtų Jungtinių Valstijų pajėgų naudojimąsi Rusijos karinėmis bazėmis dviejose Vidurio Azijos valstybėse rengiant iš anksto suplanuotas žvalgybines operacijas Afganistane. Kita bendradarbiavimo sritis būtų apsikeitimas žvalgybine informacija, įskaitant dronų surinktus duomenis. Apie tai pasakojo „Kommersant“ cituojami šaltiniai, pažymėdami, kad Rusijos karinėse bazėse Kirgizijoje ir Tadžikistane įrengtos artimo ir vidutinio nuotolio bepilotės oro sistemos.
„Jeigu amerikiečiams būtų svarbu tik stebėti situaciją Afganistane, jie šį dosnų pasiūlymą priimtų. Tačiau jie kol kas nepateikė aiškaus atsakymo, o tai kelia įtarimų, kad jų galvose kirba kitokios idėjos“, – dienraščiui sakė šaltinis.
Žiniasklaidos pranešimų apie tai, kad Vašingtonas siekia pasinaudoti karinėmis bazėmis Vidurio Azijoje, iš kur JAV pajėgos galėtų rengti operacijas Afganistane, pasirodo nuo balandžio vidurio. „The Washington Post“ citavo esamus ir buvusius Jungtinių Valstijų prezidento administracijos pareigūnus: šie, kaip teigiama, sakė, kad dronų operacijų pradžios vieta laikytas Uzbekistanas.
Jungtinių Valstijų specialusis pasiuntinys Afganistane Zalmay Khalilzadas gegužę lankėsi Uzbekistane ir Tadžikistane. Ten jis dalyvavo derybose, kuriose reikšmingą vietą užėmė saugumo klausimai.
Visgi viešais pareiškimais Vidurio Azijos valstybių vadovybės galimų susitarimų atžvilgiu laikosi santūriai.
Uzbekistano gynybos ministerija pacitavo nacionalinę gynybos doktriną, kurioje teigiama, kad Uzbekistano teritorijoje negali būti jokių užsienio valstybių karinių bazių. Nors tai gerokai sumenkino tikimybę, kad Jungtinių Valstijų kariai bus dislokuoti visavertėje karinėje bazėje, visgi neatmetama galimybė, jog Uzbekistanas suteiks svarbią logistinę paramą.
O štai artimus ryšius su valdančiuoju Tadžikistano režimu palaikantis politologas spėja, kad Tadžikistanas galėtų susitarti dėl bendradarbiavimo su Jungtinių Valstijų pajėgomis tik gavęs išankstinį partnerių iš Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos sutikimą.
Liepos 19 d. duomenimis, nei Tadžikistanas, nei Kirgizija „Kommersant“ pranešimo nepakomentavo.
Analizuojant „Kommersant“ pranešimą, galima daryti išvadą, kad Maskva yra pritaria tokioms idėjoms, tačiau siekia, jog Jungtinių Valstijų pajėgos būtų griežtai apsiribojusios tik savo veiksmų sritimi ir pateiktų detalias operacijų ataskaitas. Kremlius neabejotinai įtariai vertina galimus Amerikos siekius karine prasme įsitvirtinti Vidurio Azijoje kuriant struktūras, kurios iš pradžių būtų apibūdinamos kaip logistikos ar apmokymo centrai.
„Jais negalima tikėti. Tai tik priedanga. Amerikiečiai pradės nuo mažų dalykų, o paskui plėsis“, – „Kommersant“ tvirtino neįvardintas šaltinis iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos.
Jungtinės Valstijos seniau Vidurio Azijoje turėjo dvi svarbias bazes, abi jos buvo įkurtos po Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių 2001-aisiais: Karshi-Khanabad, Sovietų Sąjungos statyta oro bazė Uzbekistane, esanti už maždaug 145 km į šiaurę nuo Afganistano sienos, iš kurios amerikiečiai buvo išsiųsti 2005-aisiais, ir Manas oro bazė Kirgizijoje, nutraukusi veiklą 2014-aisiais.
Skubos pojūtis dėl tinkamų variantų atradimo auga sparčiai prastėjant saugumo situacijai Afganistane, kur didelės šalies dalys yra užimtos Talibano.
Maskva atkreipė dėmesį į Talibano puolimo spartą, kai Jungtinių Valstijų pajėgos ėmė atsitraukti iš Afganistano.
„Turint omenyje skubotą Jungtinių Valstijų ir NATO pajėgų pasitraukimą, smarkiai auga politinės ir karinės situacijos Afganistane ir aplink jį neaiškumas“, – praėjusią savaitę Taškente konferencijoje sakytoje kalboje pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Kremlius tuo pat metu rodo ženklus, kad yra susitaikęs arba netgi džiaugiasi galios pasidalijimo Afganistane susitarimo, kurio pagrindu taptų Talibano judėjimo klausimas, perspektyva. Nepaisant to, kad Rusijos valdžia grupuotę laiko neteisėtu ekstremistų dariniu, liepos 8 d. Maskvoje jos atstovų delegaciją šiltai priėmė šalies Užsienio reikalų ministerija.
„Sulaukėme Talibano patikinimo, kad judėjimas nepažeis Vidurio Azijos valstybių sienų, taip pat jų saugumo garantijų dėl užsienio diplomatinių ir konsulinių misijų Afganistane“, – teigiama ministerijos pranešime „Associated Press“.
Uzbekistanas ir Tadžikistanas dėl savų priežasčių taip pat vengia vaizduoti Talibaną netgi kaip galimą priešininką. Šis faktas gali sumažinti jų nusiteikimą būti laikomiems partneriais operacijose, kurių tikslas – pažaboti Talibano judėjimo puolimo pajėgumus.