Tokią informaciją skelbia Rusijos tyrimų komitetas, informuoja Kommersant.ru.
„Bylos tyrimo metu (...) gauti Tarpvalstybinio aviacijos komiteto specialistų duomenys apie iššifruotus lėktuvo An-148, nukritusio vasario 11 dieną prie Maskvos, savirašius prietaisus. Šiuo metu juos analizuoja tyrėjai“, – teigia Rusijos tyrimų komiteto oficialioji atstovė Svetlana Petrenko.
Informacija, gauta iššifravus prietaisus, ji dalintis nepanoro, argumentuodama, tad kol kas tai laikoma paslaptyje.
Kaip pavyko išsiaiškinti žiniasklaidai, įrašas, kurio atkūrimo darbai truko net kelias dienas, nes juodoji dėžė per katastrofą buvo smarkiai apgadinta, pasirodė pakankamai trumpas.
Iš pradžių, prieš pakylant iš Domodedovo oro uosto, pilotai tikrino ir įjungė įvairius lėktuvo prietaisus ir mechanizmus, analizavo skrydžio trajektoriją.
Tada kilo bėda – dėl nenustatytos priežasties neįsijungė slėgio matavimo prietaisai, kurių informacija remiasi greičio jutikliai, nors šis veiksmas žurnale ir užfiksuotas.
Iš karto po pakilimo pilotai atkreipia dėmesį į kritiškai žemus greičio rodmenis. Pykdamiesi jie ieško problemos sprendimo būdų, didindami greitį ir nukreipdami lėktuvą žemyn. Tragedija įvyko nebesuprantamų pilotų riksmų fone.
Remiantis šaltiniais, gauti duomenys leidžia teigti, kad pilotai taip ir neišsiaiškino, kodėl monitoriai rodė skubų greičio mažėjimą ir iš esmės nesugebėjo susitvarkyti su šia kritine situacija.
Pamaskvėje sudužusio lėktuvo An-148 prietaisai neteisingai rodė orlaivio greitį.
Toks pranešimas buvo paskelbtas Tarpvalstybiniame aviacijos komitete, užsiimančiame lainerio „juodųjų dėžių“ duomenų šifravimu.
Taip pat teigiama, kad prietaisų veikimo trikčių galėjo kilti apledėjus jutikliams. (Remiantis kanalo „Mash“ turima informacija, šildymas buvo išjungtas.)
Netinkami greičio rodmenys laisvai galėjo būti katastrofos priežastimi.
„Pirminė užregistruotos informacijos analizė, tai pat analogiškų praeityje buvusių atvejų analizė leidžia spėti, kad tokios ypatingos situacijos susidarymo faktoriumi galėjo būti neteisingi duomenys apie skrydžio greitį, kas, savo ruožtu, matyt, susiję su PPD (slėgio daviklių) apledėjimu, kai jų šildymo sistemos yra išjungtos“, – sakoma Rusijos aviacijos komiteto (MAK) pranešime, paskelbtame šios įstaigos tinklalapyje.
Pavojinga situacija susidarė praėjus vos 2,5 min. nuo pakilimo, lėktuvui būnant 1,3 tūkst. metrų aukštyje.
Maršrutu iš Maskvos į Orską pietų Urale sekmadienį skridęs bendrovei „Saratov Airlines“ priklausęs keleivinis „Antonov An-148“ dvimotoris lėktuvas nukrito, praėjusius vos kelioms minutėms nuo pakilimo iš Maskvos Domodedovo oro uosto. Visi juo skridę žmonės – 65 keleiviai ir šeši įgulos nariai – žuvo. Rusijos tyrėjai greitai atmetė teroro akto versiją, tačiau nelaimės priežastis dar nenustatyta.
Ši nelaimė privertė iš naujo susirūpinti dėl An-148 modelio saugumo, apie kurį pradėta kalbėti po to, kai sudužo pirmas šio modelio lėktuvas ir buvo užregistruota virtinė atvejų, kai pilotai susidūrė su sunkumais saugiai tupdant lėktuvą.
Rusijos Tyrimų komitetas pranešė,„kad krisdamas orlaivis buvo vientisas, nedegė; sprogimas įvyko tik lėktuvui nukritus“.
Sprogus lėktuvo bakams, jo nuolaužos išsibarstė stora sniego danga padengtame 30 hektarų plote, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija, nelaimės tyrimui pasitelkusi bepilotes skraidykles.
Ministro pirmininko pavaduotojas Arkadijus Dvorkovičius ministrų kabineto susirinkime sakė, kad katastrofos vietoje gelbėtojai surado abi „juodąsias dėžes“ – skrydžio parametrus ir pilotų pokalbius fiksuojančius savirašius, kurie yra labai svarbūs nelaimės priežastims nustatyti.
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos paskelbtame keleivių sąraše 65 žuvusių keleivių amžius siekia nuo 5 iki 79 metų. Dauguma keleivių buvo iš Orsko, kuriame dėl nelaimės pirmadienį paskelbtas gedulas.