SSJ-100 juodosios dėžės kol kas neiššifruotos, tačiau „Aeroflot“ orlaivio katastrofos tyrimui artimi šaltiniai tvirtina, kad ekipažas padarė keletą klaidų, praneša „Kommersant“. Pavyzdžiui, lėktuvui leidžiantis, nusileidimo greitis buvo pernelyg didelis, todėl sąlytis su pakilimo ir nusileidimo taku buvo pernelyg grubus.
Dar viena klaida tapo pilotų negebėjimas stabilizuoti orlaivio jam leidžiantis. Užuot tą padarę, jie visą laiką stengėsi nukreipti lėktuvo nosį į žemę, dėl ko atsirado naujų problemų.
Dėl trankymosi į pakilimo ir nusileidimo taką daugelis užpakalinėje lėktuvo dalyje buvusių keleivių buvo sužeisti, todėl galimybės savarankiškai evakuotis iš užsiliepsnojusio lėktuvo jie beveik neturėjo, teigia leidinys.
Gaisras tapo itin stiprus dar ir todėl, jog dėl žaibo smūgio, kurį patyrė orlaivis, jam teko leistis su visu neišnaudotu kuro, kurio turėjo pakakti iki Murmansko, kiekiu. Maksimalus svoris besileidžiant sudarė papildomų sunkumų.
Kompanijos „Suchojaus civiliniai lėktuvai“ viceprezidentas Igoris Vinogradovas „Kommersant“ pranešė, kad išbandant SSJ-100 buvo vykdomi patikrinimai dėl žaibo smūgių. Remiantis jų rezultatais nustatyta, jog žaibai nesukelia gaisro ir orlaivio kontrolės praradimo. Kitas leidinio šaltinis iš šios kompanijos pažymėjo, kad per SSJ-100 eksploatacijos laiką į šiuos lėktuvus 13 kartų buvo trenkęs žaibas, tačiau nė vienas iš tų incidentų neturėjo įtakos orlaivio situacijai ore.
Kaip pažymi „Kommersant“, kyla klausimų ir dėl Šeremetjevo oro uosto antžeminio aptarnavimo tarnybų darbo: priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įvykio vietoje atsirado gerokai vėliau, nei prasidėjo gaisras ir keleivių evakuacija iš orlaivio. Galimas to paaiškinimas – pavojaus komanda buvo perduota per vėlai.
DELFI primena, kad avariniu būdu nusileidusio ir užsiliepsnojusio Rusijos lainerio įgulos nariai pirmadienį papasakojo, kad prieš įvykstant dešimčių žmonių gyvybių pareikalavusiai katastrofai orlaivis skrido prastomis oro sąlygomis ir neteko ryšio su dispečeriu.
„Išskridę patekome į debesį: buvo stipri kruša. Tą akimirką pasigirdo trenksmas ir į elektrą panašus žybsnis. Viskas įvyko labai greitai“, – televizijai „Rossija 24“ pasakojo skrydžių palydovė Tatjana Kasatkina.
Anot jos, avariniu būdu nutūpus laineriui „žmonės puolė iš krėslų ir pradėjo eiti išėjimo link, nors lėktuvas vis dar greitai judėjo“.
„Lėktuvas sustojo, iš karto prasidėjo evakuacija. Stūmiau į avarinį trapą keleivius“, – kalbėjo T. Kasatkina.
Įgulos vadas Denisas Evdokimas savo ruožtu pranešė: „Dėl žaibo netekome radijo ryšio, o lėktuvą buvo pradėta valdyti ne per kompiuterį, o tiesiogiai – avarinio valdymo režimu.“
„Nutrūko radijo ryšis. Jį pavyko atkurti radijo stoties avariniu dažniu, bet įjungus siųstuvą jis veikė neilgai ir su trikdžiais. Pavyko pasakyti kelis žodžius, paskui (ryšis) vėl nutrūko, ir teko vėl jį įjunginėti“, – sakė D. Jevdokimovas.
Tuo metu Rusijos susisiekimo ministras Jevgenijus Ditrichas informavo, kad Maskvos Šeremetjevo oro uoste sudegusiame bendrovės „Aeroflot“ lėktuve buvo rastas 41 kūnas.
Pirmadienį bendraudamas su žurnalistais J. Ditrichas taip pat pažymėjo, kad po sekmadienį vakare įvykusios nelaimės buvo hospitalizuoti šeši žmonės.
Sekmadienio vakare skrydžiui iš Maskvos į Murmanską pakilęs SSJ-100, kuriame buvo 78 keleiviai, netrukus sugrįžo į Šeremetjevo oro uostą ir užsidegė tūpdamas avariniu būdu. Daliai keleivių pavyko evakuotis avariniu trapu.
Tyrėjai nagrinėja kelias katastrofos versijas, tarp jų – nepakankama pilotų ir kitų darbuotojų kvalifikacija, orlaivio gedimai, nepalankios oro sąlygos.
Apklausiami nukentėjusieji, liudininkai, „Aeroflot“ darbuotojai ir kiti asmenys.