„Artimiausiu metu turime stengtis apsaugoti civilius gyventojus. Kad tai padarytume, reikia labai greitai paskelbti humanitarinę pauzę ir siekti paliaubų“, – sakė E. Macronas delegatams Paryžiuje.
Izraelis nedalyvauja derybose dėl pagalbos civiliams 2,4 mln. gyventojų turinčiame anklave, kuriame, pasak „Hamas“ kontroliuojamos sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio karinę operaciją žuvo daugiau kaip 10 500 žmonių, tarp jų – daug vaikų.
„Hamas“ ekstremistai spalio 7 dieną įsiveržė per sieną iš Gazos Ruožo į Izraelį, nužudė daugiau kaip 1 400 žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė apie 240 įkaitų, teigia Izraelio pareigūnai.
Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis ėmėsi atsakomųjų veiksmų – pradėjo masinį, nepaliaujamą bombardavimą ir sausumos invaziją. Dešimtys tūkstančių civilių gyventojų pabėgo į Gazos Ruožo pietus.
Tačiau Izraelio karininkas Moshe Tetro, atsakingas už civilinius reikalus Gazos Ruože, ketvirtadienį teigė, kad nors „civilių padėtis Gazos Ruože nėra lengva“, valstybė nemato „jokios humanitarinės krizės“.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį pakartojo, kad „nebus jokių paliaubų, kol nebus paleisti mūsų įkaitai“, ir teigė, kad nori „išsklaidyti... melagingus gandus“.
„Hamas“ šaltinis kiek anksčiau sakė AFP, kad vyksta derybos dėl dešimties islamistų laikomų įkaitų, įskaitant šešis amerikiečius, paleidimo mainais į trijų dienų paliaubas Gazoje.
„Izraelis turi teisę gintis ir pareigą ginti savo žmones, – sakė E. Macronas. Tačiau vyriausybė „taip pat turi aiškią prievolę... laikytis įstatymų ir apsaugoti civilius gyventojus“, – pridūrė jis, perspėdamas, kad humanitarinė padėtis „kasdien vis labiau blogėja“.
„Dvigubi standartai“
Ketvirtadienio pagalbos konferencija buvo surengta skubiai, prieš pat lapkričio 10-11 dienomis numatytą kasmetinį Paryžiaus taikos forumą. Joje dalyvauja daugelio Europos šalių, Egipto ir Palestinos savivaldos vyriausybių atstovai bei daugybė pagalbos organizacijų, tačiau nėra arabų šalių vyriausybių vadovų.
Egipto užsienio reikalų ministras Samehas Shoukry pareiškė, kad „tai, ką daro Izraelio vyriausybė, gerokai viršija teisę į savigyną“, ir apkaltino jį „tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais“.
„Kiek palestiniečių turi žūti, kad šis karas liautųsi? Ar pakanka kas valandą nužudyti šešis vaikus ir keturias moteris?“ Palestinos savivaldos ministras pirmininkas Mohammadas Shtayyehas prašė delegatų „nutraukti dvigubus standartus“, kurie, pasak jo, taikomi palestiniečių ir izraeliečių aukoms.
JT apskaičiavo, kad Gazos Ruožo ir Vakarų Kranto gyventojams nuo dabar iki metų pabaigos prireiks 1,2 mlrd. JAV dolerių pagalbos.
Paryžiuje delegatai tikisi bendrai įvertinti padėtį vietoje ir sutelkti tarptautinę bendruomenę paramai teikti, nors bendros deklaracijos konferencijos pabaigoje neplanuojama priimti.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad bus sukurtos sekcijos, kur bus galima aukoti produktus, pavyzdžiui, maistą, degalus ir medicinos reikmenis, teikti finansinę paramą ir humanitarinę prieigą.
E. Macronas sakė, kad Paryžius padidins savo finansinę paramą nuo 20 mln. iki 100 mln. eurų.
Tačiau bet kokie pagalbos pažadai gali būti tuščias dalykas, kol Gazos Ruožo pasienyje bus stabdomas tiekimas.
„Mes prašysime įleisti pagalbą į Gazos ruožą, nes kol kas kasdien atvyksta tik keli sunkvežimiai“, – ankstyvą ketvirtadienį transliuotojui „France Inter“ sakė Jungtinių Tautų Palestinos pabėgėlių agentūros UNRWA vadovas Philippe‘as Lazzarini.
Jis pridūrė, kad 100 mln. dolerių reikia vien tam, kad būtų galima išmokėti atlyginimus 30 tūkst. UNRWA darbuotojų. Be to, pasak jo, ši organizacija „dar niekada nėra užregistravusi tiek daug savo darbuotojų mirčių per tokį trumpą konflikto laiką“.
„Pauzė“ ar paliaubos?
Tarptautinis susirūpinimas dėl Gazos Ruožo civilių gyventojų, kurių dauguma negali pabėgti iš užblokuotos teritorijos, likimo sustiprino raginimus taikyti humanitarines „pauzes“ arba visiškai nutraukti ugnį.
Europos ir JAV vadovams „sunku įtikinti (Izraelį), kad humanitarinės pauzės turėtų būti padarytos kuo greičiau“, ketvirtadienį anksti ryte transliuotojui „France 2“ sakė Europos Vadovų Tarybos vadovas Charles‘is Michelis. „Izraelis turi teisę gintis, bet tai turi atitikti tarptautinės teisės normas“, – pridūrė jis.
Nepriklausomas JT ekspertas Balakrishnanas Rajagopalas trečiadienį pareiškė, kad plataus masto ir sistemingas Izraelio vykdomas gyvenamųjų namų ir civilinės infrastruktūros Gazoje bombardavimas yra „karo nusikaltimas“, kaip ir beatodairiškos „Hamas“ raketų atakos, kuriomis atakuojami Izraelio gyvenamieji namai.
Izraelis kol kas tvirtai tęsia puolimą, kurio tikslas – sunaikinti „Hamas“, valdančią Gazos ruožą nuo 2007 metų.