Konfliktas su Vengrija įsisiūbuoja – iš Budapešto skrenda kaltinimai Baltijos šalims

Vengrijos konfliktai su Europos Sąjunga jau mažai kam gali būti naujiena. Budapeštas prieš kelias savaites nusprendė įpilti dar žibalo į ugnį ir pranešė, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiai galės į Vengriją atvykti supaprastintomis sąlygomis. Toks sprendimas visai Bendrijai, kuri stengiasi nubausto Maskvą už jos kruviną karą Ukrainoje, tapo tikru antausiu. Į kivirčą šį kartą stipriai įsijungė ir Baltijos šalys, kurios netruko sulaukti kaltinimų iš Budapešto.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ne kartą vadintas Trojos arkliu Europos Sąjungoje – iš vienos pusės Vengrija yra Bendrijos dalis, o iš kitos – Budapeštas stengiasi į Senojo žemyno politinę darbotvarkę įtraukti vis daugiau Kremliaus naratyvų.

V. Orbano elgesiu jo kolegos Europoje liepą pasipiktino dėl vizitų Maskvoje ir Pekine, kuriuos jis pats vadino „taikos vizitais“, kuriais siekiama išspręsti karo Ukrainoje klausimą. Tačiau „taikos balandžio“ mandato, kaip paaiškėjo, ES jam nesuteikė, tad šiuos apsilankymus Maskvoje ir Pekine pavadino tiesiog „asmenine Orbano iniciatyva“.

Tačiau V. Orbanas ir toliau stiprina savo ryšius su Rusija ir jos prezidentu Vladimiru Putinu. Šį mėnesį jis pareiškė, jog netrukus Rusijos ir Baltarusijos piliečiai galės į Vengriją atvykti supaprastintomis sąlygomis.

Kadangi Vengrija yra ne tik ES, bet iš Šengeno erdvės šalis, iš esmės tai reiškia, kad rusai ar baltarusiai be didesnių sunkumų galėtų keliauti ir į kitas šalis. O tai jau sulaukė visos eilės ES valstybių nepasitenkinimo, nes toks laisvas rusų ir baltarusių vizitavimas ES, anot jų, gali kelti grėsmę Bendrijos saugumui. Tačiau Budapeštas laikosi savo, o konfliktas su ES tik stiprėja.