Belgija vėl atsidūrė pandemijos epicentre. Penktadienį pranešta, kad bus uždarytos visos ne pirmo būtinumo prekių parduotuvės, įvestas dalinis draudimas lankyti artimuosius ir draugus. Mokyklos uždaromos dviem savaitėms. Naktinė komendanto valanda jau įvesta, barai ir restoranai uždaryti dar spalio pradžioje.
Nauji ribojimai įvedami nuo sekmadienio, galios mėnesį, tada bus peržiūrimi. Kiekvieno būsto gyventojams kartą per savaitę leidžiamas vienas vizitas, gyvenantiems po vieną bus galima susitikti su dar vienu žmogumi.
„Imsimės visų įmanomų priemonių, tačiau jau gali būti per vėlu, – teigė Centrinės universitetinės ligoninės Lježe (labiausiai pandemijos paveiktame regione) vadovas Julienas Compere. – Dienų klausimas, kai prieisime galimybių rūpintis pacientais ribą.“
Johno Hopkinso universiteto duomenimis, 11 mln. gyventojų turinti valstybė, kurioje įsikūrusios ir visos pagrindinės Europos Sąjungos institucijos, NATO būstinė, yra trečia pasaulyje pagal mirusių nuo koronaviruso skaičių, nepaisant to, kad ji – viena iš turtingiausių pasaulio valstybių su viena iš labiausiai išvystytų sveikatos apsaugos sistemų Europoje.
Vis dar diskutuojama, kodėl būtent Belgijoje – toks didelis susirgimų skaičių. Viena iš priežasčių laikomas populiacijos tankis ir sunkumai, administruojant devynis regionus. Pavasarį buvusio koronaviruso pandemijos piko metu Belgija teigė, kad didelis gyventojų mirtingumas yra skirtingų mirčių fiksavimo metodų rezultatas.
Belgijoje kas aštuonias dienas padvigubėja atvykstančiųjų į ligoninę skaičius. Kyla rizika, kad kitos savaitės pabaigoje šalyje pritrūks vietų intensyviosios terapijos skyriuose – spalio 21 d. intensyviosios terapijos skyriuose gulėjo 525 pacientai, o spalio 30 d. jų skaičius šoktelėjo iki 1 057.
Kol kas nepanašu, kad epidemija baigtųsi. Per pastarąsias dvi savaites visoje Belgijoje fiksuojama 1 609 infekcijų 100 000 gyventojų. Lježe peržengta 3 000 susirgimų 100 000 gyventojų riba. Briuselio-sostinės regione per pastarąsias dvi savaites koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 2 proc. gyventojų.
Minėtoje ligoninėje Lježe iš 49 vietų intensyviosios terapijos skyriuje užimtos 45. Šią savaitę ligoninė kasdien perkėlinėjo po 2 pacientus į Flamandų regioną šalies šiaurėje, teigė J. Compere.
Pasak jo, ligoninės operacinė laikina paversta intensyviosios terapijos skyriumi su papildomomis 10 lovų. Jei pacientų toliau daugėtų, ligoninės vadovas svarsto galimybę gabenti juos į Vokietiją.
Trūksta sveikatos apsaugos darbuotojų
Belgijoje trūksta gydytojų ir seselių užsikrėtusiųjų koronavirusu gydymui, nes daug medikų – karantine. Lježe užsikrėtusių koronavirusu, bet nejaučiančių simptomų gydytojų ir seselių prašoma dirbti.
Kitas variantas – laikinai įdarbinti šiuo metu be darbo likusius barų ir restoranų darbuotojus. Taip pat svarstoma galimybė apmokyti karius ir pabėgėlius.
COVID-19 testų poreikis viršija laboratorijų pajėgumą, todėl neįmanoma įvertinti vyriausybės įvestų priemonių vykdymo lygio. Dėl viruso inkubacinio laikotarpio užtrunka, kol žmonės kreipiasi į medikus.
Užsikrėtusiųjų per pastarąsias septynias dienas skaičius gali būti dvigubai didesnis už oficialius duomenis, teigia epidemiologas Stevenas van Guchtas.
„Mūsų šalis liovėsi testuoti simptomų nejaučiančius žmones spalio 21 d., nes buvo pasiektas maksimalus laboratorijų pajėgumas. Turime būti labai atsargūs“, – sakė jis.
Europos valstybėse, nors ir nenorima stipriau kenkti ekonomikai, vėl įvedami griežtesni ribojimai. Nuo pirmadienio Vokietija įves dalinį mėnesio trukmės karantiną, o Prancūzijoje jau penktadienį, spalio 30 d. įvestas antras karantinas.
Praėjusį ketvirtadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel informavo – nepaisant gana sėkmingų šalies pastangų kovojant su virusu, sveikatos apsaugos specialistams darosi sunku susidoroti su esamu krūviu.