Pareigūnai nurodė, jog jeigu buvusio valstybės vadovo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų iki ketverių metų laisvės atėmimas ir galimas turto konfiskavimas.
Pasak STT, 65 metų buvusiam valstybės vadovui uždrausta išvykti iš šalies.
Įtariama, kad S. Sargsianas eidamas prezidento pareigas 2013 metais liepė pareigūnams išgrobstyti 489 mln. dramų (92 mln. eurų).
Remiantis bylos medžiaga, galimos machinacijos susijusios su valstybine parama šalies ūkininkams. Dokumentuose pažymima, kad vykdant šią programą S. Sargsiano nurodymu buvo tyčia pasirinkta brangesnes paslaugas siūlanti bendrovė.
„Valstybinės subsidijos suma buvo 269 mln. dramų, tačiau įgyvendinus procesą per įmonę „Maksur“, ši suma būtų 846 mln. dramų. Taigi, iš valstybės biudžeto buvo išgrobstyta 489 mln. dramų“, – nurodė STT.
2018 metų balandį Armėnijoje įsiplieskė taikus sukilimas prieš S. Sargsiano valdymą, kai jis po dešimtmetį trukusio darbo prezidento poste pamėgino išsilaikyti valdžioje, pereidamas į premjero pareigas.
Šis žingsnis perpildė kantrybės taurę, armėnams jau seniai piktinantis savo šalies vangia ekonomika, skurdu ir korupcija.
Kelias savaites trukusius gatvių protestus, vadovautus itin populiaraus opozicijos parlamentaro Nikolo Pašiniano, vainikavo S. Sargsiano atsistatydinimas ir jo valdančiosios partijos nuosmukis.
Po šių protestų N. Pašinianas buvo išrinktas ministru pirmininku.
Gegužę S. Sargsiano pirmtakas Robertas Kočarianas stojo prieš teismą dėl, anot prokurorų, perversmo, 2008 metais atvedusio prie kruvinų protestų.
Buvęs lyderis tvirtina, kad jam iškelta byla prieš yra politiškai motyvuota.