Kraštutinė dešinė - dominuojanti politinė jėga Prancūzijoje

Kraštutinės dešinės partija „Nacionalinis sambūris“ iškovojo dar vieną pergalę ir netrukus gali pasiekti savo tikslą – apversti Prancūzijos politinį pasaulį aukštyn kojomis. Ateinančioms dienomis bus daug kalbama apie centro ir kairiojo sparno kandidatų pastangas pasipriešinti šiai politinei jėgai ir daug apgailestaujama dėl išnykusio „Respublikonų fronto“, kai kitos partijos suvienydavo jėgas prieš kraštutinę dešinę, skelbia BBC.

Bet prireiktų išties įspūdingo pralaimėjimo, kad pasikeistų vienintelė išvada, kurią galima padaryti po pirmojo rinkimų turo, t. y. kad „Nacionalinis sambūris“ dabar yra nenuginčijamai dominuojanti politinė jėga Prancūzijoje.

Žinoma, liepos 7 d., sekmadienį, įvyksiantis antrasis rinkimų turas taip pat yra gana svarbus. Jo rezultatai nulems, ar kraštutinės dešinės vyriausybė turės visišką valdžią dėl absoliučios daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje, ar bus ženkliai suvaržyta.

Šiuo metu „Nacionaliniam sambūriui“ prognozuojama nuo 260 iki 310 vietų. Kadangi absoliučią daugumą atitinka 289 vietos, Marine Le Pen dar yra ko siekti.

Kad sumažintų žalą savo partijoms, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centristų ir kairiųjų partijos „Naujasis populiarusis frontas“ sąjunga savo rėmėjų prašys antrajame ture balsuoti taktiškai. Net jeigu nebeliko šias partijas palaikančių žmonių mėgstamo kandidato, rinkėjai bus raginami balsuoti už bet kokį jų rinkimų apygardoje iškeltą kandidatą, kuris nepriklauso „Nacionaliniam sambūriui“.

Bėda ta, kad vis mažiau prancūzų klauso šių partijų prašymų. Anksčiau buvusios gėdos, susijusios su balsavimu už „Nacionalinį sambūrį“, išnykimas buvo ilgas procesas, bet akivaizdu, kad jis jau užbaigtas.

Kita problema, su kuria susiduria „Nacionalinio sambūrio“ oponentai, yra vadinamųjų trišalių balsų skaičius antrajame ture – turimos omenyje rinkimų apygardos, kur sekmadienį susigrums ne du, bet trys kandidatai. Trišalių apygardų skaičius yra didelis, nes balsavo daug prancūzų, supratusių, kas pastatyta ant kortos. Be to, dėl netikėto E. Macrono sprendimo paleisti parlamentą mažesnės partijos negalėjo tinkamai pasiruošti naujiems rinkimams, todėl rinkėjai savo balsą atidavė už vieną iš trijų pagrindinių partijų.

Jeigu vienoje rinkimų apygardoje grumiasi trys kandidatai, akivaizdu, kad kur kas sunkiau įgyvendinti pirmiau minėtą taktiką – paskatinti rinkėjus balsuoti už bet kurį kandidatą, nepriklausantį „Nacionaliniam sambūriui“.

Apskritai kalbant, panašu, kad šalis suvokia, jog kraštutinės dešinės pergalė – neišvengiama. Anksčiau net nesvarstytinas scenarijus, regis, taps tikrove. Tai liūdina ir piktina daugybę žmonių, ypač dideliuose miestuose, tokiuose kaip Paryžius, kur tvyro niūrios nuotaikos.