Shoko Tendo kūną darkantys randai iki šiol primena brutalų žaginimą ir mušimą, kurį paauglystėje teko patirti aptriušusiuose pigių viešbučio numeriuose.
Jos tėvas, vardu Hiroyasu Tendo, buvo žiauriausios pasaulio organizacijos – Japonijos jakudzos, narys ir pats vertė dukterį net penketą metų paklusti tikrų tikriausios sekso vergijos taisyklėms.
Galop merginai vis dėlto pavyko ištrūkti iš budelių gniaužtų, rašo britų laikraštis „The Sun“.
Lyginant su 35 tūkst. narių turinčios grupuotės „žygiais“, daugelio mafijos klanų veika atrodo it vaikų žaidimai. Jakudza garsėja masinėmis žmogžudystėmis, prekyba organais ir ritualinėmis mažėlio rankos piršto amputacijomis.
Remiantis statistika, nusikalstamos grupuotės narių skaičius mąžta, bet visai neseniai pramoginiame Tokijo rajone pakraupusių turistų minios akivaizdoje buvo nušautas dar vienas jakudzos narys.
Toliau pateikta keletas konkrečių faktų, susijusių su kraują stingdančiais jakudzos papročiais, tarp kurių – ritualinis mažėlio piršto nusikirtimas ir žmonų bei dukterų vertimas užsiimti prostitucija, nepaisant deklaruojamų taurių ir dorų siekių.
Gangsteris tėvas ne kartą leido žaginti dukterį
Tarp kai kurių jakudzos narių vyraujantis požiūris į moteris yra toks menkinantis, kad žmonas ir dukras jie be menkiausių skrupulų paverčia savo bendrų prostitutėmis.
Vieno jakudzos gangsterių vadeivos duktė Sh. Tendo prisimindama patirtą siaubą tvirtina, kad tėvas dažnai leisdavo ją žaginti savo bendrams, kuriems buvo ką nors skolingas. Po apšepusių viešbučių kambariuose vykdavusių egzekucijų ji likdavo paplūdusi krauju ir nusėta mėlynių.
Kadangi gangsteriai pastoviai šerdavo Sh. Tendo narkotikais, ilgainiui ji prie jų priprato.
Sh. Tendo buvo itin žiauriai mušama gaujos narių: pakanka užsiminti apie kaulų lūžius ir pradurtus ausų būgnelius, kad pavyktų įsivaizduoti, kokių kankinimų jai teko patirti.
„Kaskart susidūrusi su nematytu vyru turėdavau vilties, kad jis bus kitoks, – pasakojo ji leidiniui „The Independent“. – Kai jie verkdavo ir prašydavo atleidimo, aš atleisdavau. Niekada nepasimokiau.“
Dabar Sh. Tendo – į penktąją dešimtį įkopusi moteris. Siekdama panaikinti sužalojimų pėdsakus ji ryžosi kelioms plastinėms operacijoms. Vis dėlto keletas randų, jau nekalbant apie didžiulę emocinę skriaudą, niekur nedingo.
Manoma, kad jakuzdai tenka atsakomybė už visą Japonijoje vykdomą prekybą sekso paslaugomis. Iš bet kurios pasaulio šalies kilusios moterys viliojamos pažadais parūpinti vizą, o kai atiduoda pasus yra įvaromos į skolas, todėl vienintelis joms likęs kelias tebūna viešnamis. Labai tikėtina, kad didžiausią savo kapitalo dalį jakudza susikrauna iš vis populiarėjančios Azijos, kaip regiono, kuriame klesti sekso turizmas, reputacijos.
Remiantis apklausų duomenimis, net 50 proc. Japonijos vyrų yra mokėję už sekso paslaugas ir net 75 proc. šios šalies moksleivių bei studenčių yra patyrę brandaus amžiaus vyrų priekabiavimą.
Jakudzai pavaldžių viešnamių tinklas neapsiriboja Japonija: jis išsiplėtęs iki Korėjos, Tailando ir Filipinų – šalių, kuriose užsieniečiai kartais lankosi išimtinai iš seksualinių paskatų.
Per visą grupuotės gyvavimo istoriją tik viena moteris kartą tapo vienos iš gaujų lydere. Tai buvo Fumiko Taoka, trumpam pakeitusi mirusį savo vyrą, kol 1984 metais gaujai ėmė vadovauti naujai išrinktas vyras lyderis.
Mažėlio piršto amputavimas
Skiriamuoju jakudzos narių ženklu laisvai galima laikyti ne tik gausiai tatuiruotą kūną, bet ir mažėlio rankos piršto nebuvimą.
Nariams, kurių stojimas į grupuotę neapsieina be kautynių su kardu ir meditacijos pamokų, mažėlis pirštas amputuojamas kaip bausmė už tam tikrus prasižengimus, paprastai susijusius su negebėjimu grąžinti praloštų sumų arba įvykdyti kokių nors užduočių, pvz., nužudyti arba pergabenti narkotikus.
Šis „yubitsume“ (išvertus – „piršto patrumpinimas“) vadinamas ritualas kildinamas iš XVIII a. gyvavusios tradicijos: tuo metu mažėlis pirštas buvo laikytas vienu iš svarbiausių dėl jam tenkančio vaidmens laikant japonišką kendo kardą.
Jo neturėdami, kovotojai automatiškai tapdavo silpnesni ir labiau priklausomi nuo lyderio.
Per šiais laikais atliekamą ritualą gaujos nariai privalo patys nusipjauti pirštą, o tada tarsi trofėjų įteikti jį savo lyderiui.
Už paskesnius prasižengimus nariai turi nusikirsti kitus pirštus arba yra pašalinami iš gaujos.
Pastaroji bausmė yra pati baisiausia, mat išspirtieji visą likusį gyvenimą neturi teisės bendrauti su gaujos nariais.
Dėl nusikalstamos praeities iš jakudzos pašalintiems asmenims labai sunku rasti eiliniam piliečiui įprastą darbą, todėl dažnas iš jų nešioja 1,7 tūkst. eurų kainuojančius pirštų protezus, kad niekas negalėtų nuspėti, kokiai organizacijai jei priklausė.
Reikia pasakyti, kad pastaraisiais dešimtmečiais pirštų trumpinimo atvejų beveik nepasitaikė. Paprotys nunyko todėl, kad piršto nebuvimas yra akivaizdžiausias ženklas, leidžiantis policijai atpažinti nusikaltėlį.
Nepaisant žvėriškų papročių, grupuotė stengiasi išlaikyti civilizuotą ir padorų įvaizdį: dirba biuruose, sudarinėja registruotų narių sąrašus, dalija vizitines korteles, rengia spaudos konferencijas ir t. t. Gangsteriai yra sulaukę ir įvertinimų. Pvz., 2011 metais jie buvo giriami už suteiktą pagalbą parama žemės drebėjimo ir cunamio aukoms besirūpinantiems fondams.
Iš Tokijo ir Kobės regionų į Japonijos šiaurės rytuose įkurtus evakuacijos centrus jie išsiuntė sunkvežimius, pakrautus maisto produktais, vandeniu, apklotais ir higienos reikmenimis. Jų pasiųsta pagalba centrus pasiekė daug greičiau nei Japonijos vadovybės inicijuota parama.
„Jakudzos nariai yra atkirsti nuo visuomenės, – sakė „The Guardian“ kalbintas buvusio jakudzos lyderio sūnus Manabu Miyazaki. – Jie pakankamai prisikentėjo, todėl stengiasi padėti kitiems į bėdą patekusiems žmonėms.“
Priešininkų akis iškabinantis lyderis
Japonijoje tatuiruotės bemaž visuotinai siejamos su priklausymu jakudzai – 35 tūkst. narių turinčiam organizuotų nusikaltimų sindikatui, kraupinančiam pasaulį nuožmiais neteisėtų sandėrių, susijusių su prekyba narkotikais, ginklais, organais ir sekso paslaugomis, vykdymo metodais.
Bene labiausiai pagarsėjęs jakudzos lyderis Kazuo Taoka gavo Lokio pravardę už tai, kad dažnai nepabūgdavo nagais iškabinti priešininko akių.
Kartą jis buvo pašautas į kaklą, bet išgyveno, o jo užpuolikas, praėjus vos kelioms savaitėms, buvo rastas negyvas netoli Kobės augančiuose miškuose.
Maištininkai supančiojami laidų dirželiais ir uždaužomi vėzdais
Jakudza garsėja itin žiauriomis žmogžudystėmis, įvykdomomis tiek nakčia, tiek vidury dienos.
2015 metais jakudzos lyderis Tasuyuki Hishida buvo rastais mirtinai užtvatytas lazdomis. Jo rankos ir kojos buvo tvirtai surištos plastikiniais dirželiais, skirtais laidams sutvirtinti.
2007 metais Nagasakio merui Itcho Ito buvo dukart šauta į nugarą. Kulkas į jį paleido jakudzos narys Tesuya Shiroo ir taip padarė todėl, kad mero administracija atmetė jakudzos kuruojamų firmų kandidatūras sudarydamos pelningas statybų projektų vykdymo sutartis.
2012 metais Japonijos nacionalinės policijos agentūros iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad viena iš penkių Japonijoje veikiančių įmonių yra mokėjusi jakudzai tam tikrą mokestį, kad išvengtų dar didesnių problemų. Minėtina, kad 2011 metais tokie veiksmai buvo prilyginti nusikaltimams.
Kiek anksčiau, 1998 metais, ypač žiauriais susidorojimo būdais garsėjantis jakudzos klanas Kudo-kai, kildinamas iš Kitakiūšiu miesto, 70-ies metų senolį sušaudė vien todėl, kad šis atsisakė pasitarnauti tvarkant su viešųjų darbų projektais susijusius reikalus.
Žiaurumo vajus paprastai lydi nužudytų organizacijos narių laidotuves, kuriose, kad ir keista, dažnai dalyvauja visų be išimties klanų nariai.
Klestėjimo laikais jakudzai priklausė net 184 tūkst. narių.
Tarp gaujų vykstantys susirėmimai paprastai neapsieina be kraujo praliejimo. Viena 1984 metais vykusi kova pareikalavo 25 asmenų gyvybių. Daugiau nei 70 gaujų narių atsipirko sužeidimais. Šios mirtys – vos kelių dienų statistika, be to, ypač žemais žmogžudysčių rodikliais garsėjančioje šalyje.
Palyginimo dėlei verta užsiminti, kad nusikalstamai grupuotei „American Mafia“ didžiausio aktyvumo metais priklausė 5 tūkst. narių, o stambiausio jakudzos klano „Yamaguchi-gumi“ (iš Kobės) narių sąrašuose dar visiškai neseniai buvo 23 tūkst. narių.
Prekyba inkstais ir kepenimis juodojoje rinkoje
Tarp daugybės neteisėtos jakudzos veiklos sričių tikrai verta paminėti tai, kad ši nusikalstama organizacija yra padėjusi buvusiam Japonijos ministrui pirmininkui Kakuei Tanaka išlikti poste, papirkdama priešininkų partijos narius.
Dar užsimenama apie jakudzos gaujų dalyvavimą perparduodant organus – inkstus ir kepenis.
2011 metais, kai paaiškėjo tiesa apie bendradarbiavimą su jakudza, buvo suimtas gydytojas Toshinobu Horiuchi.
Dėl nustatyto inkstų nepakankamumo jam buvo būtina gauti sveiką inkstą. Kartą viename iš barų gydytojas susipažino su jakudzos nario žmona. Ši pažadėjo už beveik 11 tūkst. eurų parūpinti inkstą.
Mafijos nariai padėjo gydytojui įsivaikinti 20 metų nepažįstamą jaunuolį (Japonijoje organų donorystė galima tik tarp šeimos narių), kurio inkstą ir buvo ketinama persodinti.
Pastaraisiais dešimtmečiais jakudza yra padėjusi ne vienam inkstų ligomis sergančiam japonui nukeliauti į Taivaną arba Singapūrą ir be būtinybės gauti kokį nors leidimą įsigyti kalinių organų.
Organų poreikį didina tai, kad Japonijos kultūrai yra svetimos organų donorystės idėjos. Be to, jakudzos narių kūnai yra išmarginti tatuiruočių, dėl kurių gausos sutrinka prakaitavimas, todėl padaroma žala kepenims.
2008 metais didžiulį pasipiktinimą JAV sukėlė atvejis, kai Tadamasa Goto, Goto-gumi gaujos įkūrėjas, sudarė susitarimą su FTB, pagal kurį įsipareigojo suteikti informacijos apie jakudzą ir paaukoti pinigų vienam iš Los Andželo medicinos centrų su sąlyga, kad jam ir jo bendrams bus parūpintos persodinti tinkamos kepenys.