Sekmadienį dviejuose Rusijos regionuose – mažiau nei 200 km nuo Maskvos nutolusioje Vladimiro srityje ir Chabarovsko krašte Tolimuosiuose Rytuose – vyko antrasis gubernatorių rinkimų turas. Jau vien tai, kad antrojo turo prireikė buvo akibrokštas Kremliui – paprastai jo statytiniai gubernatorių rinkimus laimi be didesnių problemų.
Lyg to būtų maža, pirmadienį paskelbtais duomenimis, abiejuose regionuose Kremliaus kandidatai rinkimus antrajame ture pralaimėjo. Vladimiro srityje naujuoju gubernatoriumi išrinktas Rusijos liberalų demokratų partijos (LDPR) kandidatas Vladimiras Sipiaginas (57 proc. balsų), o iki šiol gubernatorės pareigas ėjusi Svetlana Orlova iš „Vieningosios Rusijos“ liko su 37,5 proc. balsų. Chabarovsko krašte jos partietis, irgi darbartinis gubernatorius Viačeslavas Športas, gavo dar mažiau – tik 20 proc. balsų, nusileidęs vėlgi LDPR kandidatui Sergejui Furgalui, kurį parėmė 70 proc. rinkėjų.
Kitas Rusijai nelabai būdingas reiškinys – praėjusį ketvirtadienį panaikinti balsavimo Primorės krašte rezultatai, kilus protestams po pasirodžiusių pranešimų apie balsų klastojimą Kremliaus palaikomo kandidato naudai.
Sistema aižėja?
„Rusijos politinėje arenoje esama nerašyto susitarimo: Kremlius palaiko 85 šalies regionų vadovus, o šie mainais pasirūpina didele vietos parama valdančiajai „Vieningosios Rusijos“ partijai ir rinkėjų aktyvumu“, – dar prieš rinkimus rašė M. Luxmoor`as. Pasak jo, tai, kad šįkart net keliose šalies srityse gubernatorių rinkimai baigėsi kitaip, nei tikėtasi, rodo, kad ši schema pradeda aižėti.
Autorius pastebi, kad rugsėjo 23 d. „Vieningosios Rusijos“ kandidatai, tarp jų du dabartiniai gubernatoriai, netikėtai buvo priversti kovoti dėl pozicijų antrajame rinkimų etape prieš kandidatus, kurių finansiniai ir administraciniai ištekliai nepalyginti mažesni.
Atrodo, kad opozicija naudojasi rusenančiu visuomenės nepasitenkinimu dėl valdžios planų reformuoti pensijų sistemą, kilstelint pensinį amžių penkeriais metais. Balandį vyriausybei paskelbus apie šį sumanymą jos reitingai gerokai smuktelėjo ir daugelis analitikų mano, kad rugsėjo 9 d. vykusiuose keturių regionų gubernatorių rinkimuose būta daug protesto balsų.
Nepriklausomo laikraščio „Novaja gazeta“ politikos analitikas Viačeslavas Polovinko sako, jog „protestai prieš pensijų reformą ir pasibjaurėtinas valdžios elgesys per rinkimus neabejotinai naudingi kairiesiems“.
Bet Komunistų partija, kurios kandidatai pateko į antrą rinkimų turą dviejuose iš keturių regionų, greičiausiai tuo nepasinaudos. „Komunistų partija nenori konfliktuoti su Kremliumi“, – pastebi V. Polovinko.
Blogas ženklas Kremliui?
M. Luxmoor`o nuomone, Kremlius dėjo visas pastangas, kad išvengtų pralaimėjimo antrajame rinkimų ture. Prieš rugsėjo 23 d. balsavimą valdžia į tris regionus – Primorę, Vladimirą ir Chabarovską – išsiuntė Vidaus politikos valdybos pareigūnus. Ketvirtajame Chakasijoje komunistų kandidatas buvo priverstas pasitraukti iš kovos – šaltiniai jo partijoje laikraščiui „Vedomosti“ pripažino, kad tokį sprendimą lėmė prieš jį vykdyta juodųjų technologijų kampanija. Tiesa, neaišku, kas grasino šiam politikui, o Komunistų partija viešai paneigė šiuos teiginius.
Bet kuriuo atveju, pasak M. Luxmoor`o, tai, kad „Vieningajai Rusijai“ nepavyko pasiekti lengvos pergalės Primorėje, kurią nuo Maskvos skiria 7 laiko zonos, gali būti blogas ženklas Kremliui. Tenykštė rinkimų komisija kaltinama begėdiškai klastojusi balsus per rugsėjo 16 d. vykusį antrąjį rinkimų turą, siekdama užtikrinti pergalę „Vieningosios Rusijos“ kandidatui Andrejui Tarasenko, nuo 2017 m. spalio laikinai einančiam gubernatoriaus pareigas.
Rugsėjo 16-osios vakarą suskaičiavus 95 % balsų A. Tarasenko kone 6 procentiniais punktais atsiliko nuo Komunistų partijos iškelto kandidato Andrejaus Iščenko. Šio rėmėjai jau ėmė džiaugtis stulbinama pergale prieš, jų teigimu, korumpuotą sistemą. „Už Andrejų Iščenko balsavo TAUTA. Biuletenių klastojimas, dvigubas balsavimas, šantažas ir grasinimai – niekas nesuveikė“, – socialiniame tinkle Facebook rašė vienas politiko šalininkas.
Tačiau paaiškėjo, kad džiaugtasi per anksti. Suskaičiavus paskutinius balsus netikėtai per plauką laimėjo A. Tarasenko. A. Iščenko paskelbė rinkimus nesąžiningais, pradėjo neribotą bado streiką ir pakvietė rėmėjus susirinkti Vladivostoko centre. Rugsėjo 19 d. Centrinė rinkimų komisija Maskvoje paragino anuliuoti šių rinkimų rezultatus ir gruodį surengti naujus.
Pokytis akivaizdus, bet ne esminis?
„Pirmą kartą per V. Putino valdžios laikotarpį Rusijos regiono gubernatorių nulems pakartotiniai rinkimai“, – pastebi M. Luxmoor`as.
Jis atkreipia dėmesį, kad nors Maskva pripažino, jog rugsėjo 16 d. buvo klastojami balsai, bet anaiptol nekalba apie sistemines problemas, ir Primorėje susiklosčiusią padėtį pateikia kaip pavienį įvykį. Buvusi žmogaus teisių ombudsmenė Ela Pamfilova, šiuo metu vadovaujanti Centrinei rinkimų komisijai, įspėjo, kad rinkimų klastojimo kaltininkams gresia iki ketverių metų laisvės atėmimo.
Pasak V. Polovinko, sekmadienį prieš „Vieningąją Rusiją“ kovoję kandidatai yra iš vadinamosios „sisteminės“, valdžios leidžiamos opozicijos. Todėl politologas įspėja nesitikėti revoliucijos.
Jo nuomone, Kremlius išmoko pamoką ir po nesėkmės Primorėje „bandys bent sušvelninti savo klastotes“. „Sisteminei opozicijai laimėjus, valdžia nebekovos dėl savo kandidatų ir bandys užmegzti ryšius su naujuoju gubernatoriumi“, – sako jis.
„Kremliui labiausiai rūpi ne „Vieningosios Rusijos“ pergalė, o galimybės bendradarbiauti su laimėjusiu kandidatu“, – prideda V. Polovinko.