Naujausią savo kūrinį, knygą „Putino mafijos valstybė: kaip Rusija netapo demokratija“, sostinėje vykstančioje knygų mugėje pristatantis L. Nevzlinas sutinka su ne kartą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išsakytomis mintimis – jeigu V. Putinas pasieks pergalę Ukrainoje, Baltijos šalys taps kitomis Rusijos aukomis.
„Rusija neabejotinai kelia grėsmę ir Lietuva gali tapti kitu Rusijos agresijos taikiniu. Todėl turime būti pasiruošę. Pagrindinė Ukrainos problema yra susijusi su tuo, kad metai buvo iššvaistyti mobilizuojantis karui, pereinant į gynybinį režimą“, – Eltai sakė L. Nevzlinas.
O situacija Ukrainoje, pasak jo, yra itin sudėtinga.
„Deja, bet viltys dėl kontrapuolimo nepasiteisino. Ukraina šiuo metu susiduria su sudėtinga situacija – daugiausiai dėl amunicijos trūkumo ir vis dar stringančių JAV sprendimų dėl paramos. Be to, Ukrainai nesuteikiama tokia ginkluotė, kuri galėtų pasiekti Krymo tiltą, kitus Rusijos regionus. Šiuo metu atsisakoma suteikti tokius ginklus“, – dėstė jis.
„Be šių sprendimų Ukraina neturi galimybių tęsti puolimo. Dar daugiau – Ukrainos mobilizaciniai ištekliai yra žymiai mažesni nei Rusijos, o ukrainiečių vadai su savo kariais elgiasi daug atsargiau nei rusai“, – aiškino L. Nevzlinas.
„Tai yra sudėtingas metas“, – pridūrė jis, akcentuodamas, jog daugiausiai nerimo kelia situacija ties Charkivu, Zaporižia bei Nikopoliu, kur sutelktos Rusijos pajėgos bando pralaužti ukrainiečių gynybą.
Mato sustiprėjusį Europos susirūpinimą situacija Ukrainoje
L. Nevzlinas pažymi – Vakarai turi visas galimybes remti Ukrainą ir tiekti jai reikiamą karinę, ekonominę bei diplomatinę pagalbą.
„Vakarai turi potencialo ir priemonių padėti Ukrainai, jai atremiant agresorių. Tai, visų pirma, reiškia karinę, finansinę ir diplomatinę paramą“, – kalbėjo iš Rusijos pasitraukęs verslininkas.
Pastaruoju metu, pastebi jis, Europoje jaučiamas didesnis nerimas dėl situacijos Ukrainoje. L. Nevzlino manymu, tai – Baltijos šalių diplomatų ir politikų darbo rezultatas.
„Europoje matome vis didesnį supratimą, kad parama yra ypatingai svarbu. Matome ryžtą didinti paramą. Didžioji dalis šio pokyčio įvyko Baltijos šalių dėka – jos nuolat pabrėžia šią būtinybę savo kolegoms Europos Sąjungoje“, – tvirtino jis.
Iš Rusijos pasitraukusio L. Nevzlino įsitikinimu, Vakarų valstybės privalo stiprinti ir sankcijų mechanizmą – ne tik įvesti papildomų ribojimų Kremliui, bet ir užtikrinti, kad esamos sankcijos būtų taikomos efektyviai.
„Vakarai neabejotinai gali ir turi sustiprinti sankcijas Rusijai ir užkirsti kelią bet kokiam sankcijų apėjimui. Tai ne tik trumpalaikis, bet ilgalaikis instrumentas, kurio pasekmės tik aštrės. Tai apima ir Rusijos režimo stabilumo perspektyvą“, – akcentavo jis.
Pokyčiai Rusijos valdžioje vestų į karo pabaigą, tačiau tam galimybių šiuo metu nėra
L. Nevzlinas jau daugiau kaip dvidešimt metų negyvena Rusijoje. Tačiau klausiamas, ar rusų visuomenė turi valios pasipriešinti Kremliaus režimui, verslininkas išlieka pesimistiškas.
„Panašu, kad dabar tokios galimybės nėra. Tie, kurie nesutiko su režimu – arba paliko Rusiją, arba buvo įkalinti, arba yra įbauginti represijų“, – pripažino L. Nevzlinas.
„Pagrindinė galimybė atremti Kremliaus režimą – remti Ukrainą, padėti jos žmonėms, ginkluotosioms pajėgoms. Tai šiuo metu yra svarbiausia“, – pakartojo jis.
Į Izraelį pasitraukęs V. Putino oponentas neabejoja, kad Maskvos režimo pokyčiai vestų link karo Ukrainoje pabaigos. Tačiau, anot jo, nei Vakarai, nei Rusijos visuomenė neturi galimybių nulemti tokius pokyčius.
„Putino vadovaujama Rusija negalės taikiai sugyventi su Vakarais. Ji gali tai padaryti tik grįžusi į demokratijos kelią, išpirkusi savo kaltę ukrainiečių atžvilgiu – jei tai išvis įmanoma. Kelias į taikų egzistavimą yra aiškus: okupuotų teritorijų išlaisvinimas, reparacijų mokėjimas ir karo nusikaltėlių persekiojimas“, – dėstė L. Nevzlinas.
Ukraina šeštadienį mini antrąsias Rusijos invazijos metines. Šeštadienį Kyjive vyksta Vakarų lyderių vizitai, įskaitant Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen, tačiau bendras vaizdas Ukrainai išlieka niūrus, nes JAV Kongresas blokuoja gyvybiškai svarbų 60 mlrd. dolerių pagalbos paketą. Parama stringa tuo pat metu, kai vėluoja žadėti Europos pristatymai.
Lietuvoje minint antrąsias karo metines rengiamos eisenos, mitingas, paramos koncertas.