Kaip rašo politico.eu, sankcijas ketinama įvesti vėliau šiais metais po to, kai Vokietijos vyriausybė pranešė „turinti įrodymų“, siejančių vienos rusų programišių grupės narius su 2015 metais prieš Bundestagą įvykdyta kibernetine ataka.
Trečiadienį diplomatai susirinko Briuselyje, kur aptarė įsilaužimą į Bundestago sistemas ir tai, ar jie turėtų reaguoti, pritaikydami naują kibernetinių sankcijų režimą.
Europos šalys jau kelis mėnesius svarsto įvesti sankcijų užsienio šalių piliečiams ir organizacijoms, užsiimančioms internetiniais įsilaužimais, tačiau derybos vyko paslapčia, vyriausybėms svarstant galimus variantus. Viskas pasikeitė, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel, anksčiau nenorėjusi priekaištauti Rusijai dėl įsilaužimų, praėjusį mėnesį pareiškė, kad Berlynas negali „tiesiog ignoruoti“ „pasipiktinimą keliančios“ atakos, todėl jos vyriausybė pareikalavo Europos Sąjungos atsako.
„Tai yra Vokietijos suvereniteto pažeidimas. Tai yra labai rimtas dalykas, todėl mes signalizuojame“, – sako JAV prezidento Baracko Obamos kadencijos metu vyriausiuoju diplomatu JAV kibernetinio saugumo klausimais buvęs Chrisas Painteris.
Berlyno pritarimas sankcijoms veikiausiai įtikins kitas ES šalis judėti pirmyn, sako ekspertai.
Sostinės „veikiausiai norės pasinaudoti šia galimybe pademonstruoti, kad tokios atakos prieš bet kurią narę yra pakankamai rimtas dalykas, kad duotų pagrindą sankcijoms“, – sakė ES saugumo studijų instituto – ES Tarybos analitinio centro – vadovas Patrykas Pawlakas. – Tai būtų aiškus signalas kitiems laikytis toliau nuo mūsų politinių institucijų.“
Berlyno nubrėžtos linijos
Pirminiu Berlyno įtūžio taikiniu tapo 29 metų užkietėjęs programišius Dmitrijus Badinas, kuris taip pat yra įtrauktas į JAV federalinio tyrimų biuro ieškomų asmenų sąrašą dėl įsilaužimo per 2016 metų prezidento rinkimus.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę išplatintame pareiškime nurodė, kad D. Badinas yra „įtariamas“ prisidėjęs prie atakos prieš Bundestagą, todėl Vokietijos prokurorai yra išdavę jo arešto orderį.
„Esama tvirtų įrodymų, kad atakos metu jis buvo Rusijos GRU karinės žvalgybos darbuotojas“, – sakė ministerijos atstovas. GRU žvalgybos tarnybai priklauso ir liūdnai pagarsėjusi įsilaužėlių grupė, žinoma įvairiais pavadinimais – APT28, „Sofacy“ ir „Fancy Bear“, kuriai, kaip įtariama, D. Badinas priklauso.
Po 2015 metų gegužę įvykusios atakos Vokietijos parlamento kompiuterių ekranai užgeso ir vėliau parlamentui teko nuo nulio atkurti visą saugumo sistemą. Nors kol kas neaišku, kokia informacija buvo prarasta, tokios atakos įžūlumas bei atakos objekto simboliškumas Vokietijoje tapo didelio atgarsio sulaukusiu klausimu.
„Tai yra kai kas, kas labai brangu A. Merkel, – sakė Berlyne veikiančio analitinio centro „Stiftung Neue Verantwortung“ mokslininkė Julia Schuetze. – Tai paveikė ją ir taip pat kitus parlamento narius.“
Berlyno pastangos siekti atpildo kyla po ne vienerius metus trukusio pasipiktinimo dėl Rusijos vykdomų įsilaužimų, žvalgybos agentūroms ir kibernetinio saugumo kompanijoms vis labiau susiejant rimtas atakas su Kremliumi.
Vasarį Europos šalių grupė ir žvalgybos bendruomenė „Five Eyes“ pasmerkė Rusijos žvalgybos tarnybą „dėl visiškai nepriimtinos“ kibernetinės atakos prieš Gruzijos parlamento, teismų ir kitų organizacijų tinklus.
Tą patį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Miunchene saugumo pareigūnų miniai pareiškė, kad Rusija „išliks šalimi, kuri mėgina kištis“ į rinkimus Europoje, todėl ES šalims „reikia greitai reaguoti“ ir „susitarti dėl sankcijų“.
Jau 2018 metais Vakarų vyriausybės kritikavo Rusiją dėl serijos didelio atgarsio sulaukusių kibernetinių atakų, įskaitant ir įvykdytą Nyderlanduose prieš Cheminio ginklo draudimo organizaciją. Tuo metu Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos yra pareiškusios, kad Maskva „beveik tikrai yra atsakinga“ už pasaulinį kenkėjiškos išpirkos reikalaujančios programinės įrangos „NotPetya“ protrūkį, pridariusį milijardinės žalos.
Ankstesnes sankcijas sulaikė pandemija
Vokietijos pastangos paskatinti europinį atsaką yra pirmasis rimtas pernai gegužę įsigaliojusio bloko sankcijų režimo išbandymas. Vadinamosioms apribojančioms priemonėms, tokioms kaip aktyvų įšaldymas bei draudimas keliauti, reikia vienbalsio visų ES narių pritarimo, o tai yra rimta kliūtis, kurią reikia įveikti.
Kalbos apie tai, kad prieš Rusijos įsilaužėlių grupę gali būtų įvestos naujos sankcijos, pradėjo sklisti prieš kelis mėnesius, ir prieš Europoje kylant koronaviruso protrūkiui diplomatai jau buvo priartėję prie susitarimo dėl sankcijų Rusijos ir Kinijos subjektams, skelbė „Bloomberg“.
Tačiau procesą nutraukė pandemija, POLITICO sakė trys susiję diplomatai. Fiziniai susitikimai buvo uždrausti, o visa politinė energija buvo nukreipta kovai su virusu.
Vokiečių diplomatai turėjo pristatyti savo siūlymą dėl sankcijų prieš įsilaužėlius į Bundestago sistemas per susitikimą trečiadienį, kuris buvo pirmas susitikimas gyvai nuo apribojimų įvedimo kovą.
Vienas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas sakė, kad „federalinė vyriausybė yra tvirtai įsipareigojusi ES kibernetinių sankcijų režimui. ... Už kibernetines atakas būtina atsakyti. Mes manome, kad šių įrodymų pakanka, todėl mes dabar siūlome to imtis“.
Manoma, kad derybos užtruks kelias savaites, nes viena diplomatų grupė dirba politiniame lygmenyje, o kita ruošia teisinių tekstų projektus kartu su ES diplomatine tarnyba.
Kol kas neaišku, ar diplomatai sieks pritaikyti sankcijas tik tiems asmenims, kuriuos Vokietija įvardijo kaip atsakingus už Bundestago ataką, ar jie sutars dėl sankcijų prieš stambesnį subjektą, tokį kaip GRU agentūros „Fancy Bear“ padalinys ar visa agentūra.
Praėjusių metų sausį ES jau buvo įtraukusios GRU vadovą ir jo pavaduotoją į sankcijų sąrašą dėl mėginimo nunuodyti buvusi Rusijos šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją Didžiosios Britanijos Solsberio mieste.
Minėtas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas sakė, kad ministerijos pasiūlymas „apima, tačiau neapsiriboja tik Dmitrijumi Badinu“, ir pridūrė, kad „kol vyks jautrios derybos, negalime pateikti išsamesnės informacijos“.
Maskva neigia Berlyno kaltinimus
Vokietijos pareiškimai dėl Rusijos „programišių atakų“ prieš Bundestagą yra absurdiški, ir Maskva kategoriškai neigia tokius kaltinimus, ketvirtadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Mes kategoriškai neigiame Vokietijos Rusijai keliamus nepagrįstus kaltinimus dėl Rusijos valstybinių struktūrų dalyvavimo programišių atakoje prieš Vokietijos Bundestagą 2015 metais. Tai – niekaip nepagrįstos spekuliacijos apie tariamą Rusijos pėdsaką“, – pareiškė ji per virtualią spaudos konferenciją.
M. Zacharova pabrėžė, kad nuo 2015 metų Berlynas nepateikė jokių įrodymų, kad Rusija prisidėjo prie tų atakų, ir negalėjo paaiškinti, kuo grindžiami šie kaltinimai.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė pavadino tokius pareiškimus „absurdu“ ir „nesąmone“.
Jos teigimu, Maskva ragina Berlyną „susilaikyti nuo situacijos tolesnės eskalacijos ir konfrontacinės retorikos“.
„Siūlome atsisakyti į aklavietę vedančių grasinimų ir įvesti Rusijos ir Vokietijos dialogą kibernetinio saugumo klausimais į praktinio bendradarbiavimo ir realių temų plotmę“, – kalbėjo M. Zacharova.
Praėjusią savaitę Berlynas paskelbė prašysiantis Europos Sąjungos institucijų paskelbti sankcijas rusams, atsakingiems už kibernetinį išpuolį prieš Bundestagą prieš penkerius metus.
Vokietijos teisėsaugos institucijos mano, kad įtariamas programišių kolektyvo APT28, dar vadinamo „Sofacy“ narys Dmitrijus Badinas prisidėjo prie 2015 metais įvykdytos atakos prieš Bundestagą. Berlynas tvirtina, jog šis Rusijos pilietis vykdė šalies karinės žvalgybos agentūros GRU įsakymus.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusį mėnesį pareiškė parlamentui tapusi Rusijos programišių taikiniu, teigdama, jog turi konkrečių įrodymų dėl „pasipiktinimą keliančių“ mėginimų ją šnipinėti. Ji taip pat užsiminė apie galimybę skelbti sankcijas.