Pranešimai apie „Hamas“ palaikančiųjų pasisakymus Šiaurės Kaukaze, kur didelis procentas gyventojų išpažįsta islamą, o skurdo lygis net keliskart viršija Rusijos vidurkį, buvo gaunami nuo pat konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios.
„Padėtis kas savaitę tik blogėjo. Ir apie tai žinojo visi – ir Kremlius, ir FSB, ir Vidaus reikalų ministerija“, – nurodė Kremliuje dirbantis pareigūnas.
Nepaisant šito, sekmadienį, kai tūkstantinė minia pradėjo plūsti į Machačkalos oro uosto aerodromą ir kai iš Tel Avivo atskridę keleiviai per plauką išvengė susidorojimo, aukščiausio rango Rusijos diplomatai atrodė taip, tarsi patyrę šoką, ir buvo linkę prisiminti birželio mėnesį įvykusį PKK „Wagner“ bandymą maištauti.
„Visi mano rato žmonės šiuo metu visiškai sutrikę. Kartojasi lygiai tas pats, kas vyko J. Prigožino maišto metu“, – leidiniui „The Moscow Times“ sakė ministrų kabineto narys.
Kitas „The Moscow Times“ šaltinis – Kremliaus pareigūnas, anksčiau darbavęsis jėgos struktūrose, – viską, kas dėjosi sekmadienį, pavadino neeiliniu nacionalinio masto įvykiu.
„Tai yra visų – Kremliaus vidaus politikos kuratorių, specialiųjų tarnybų ir vietos valdžios – nesėkmė“, – nurodė jis.
Anot šaltinio, gali būti ir taip, kad specialiosios tarnybos, žinojusios apie kylančią grėsmę, baiminosi informuoti apie ją Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Niekas nedrįsta kelti panikos ir nesiryžta įspėti prezidento apie problemas“, – paaiškino šaltinis.
Visą sekmadienį Kremlius oficialiai nesureagavo į situaciją. Tiktai pirmadienį prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pasirodė su pareiškimu ir kaltę dėl įvykių suvertė išorės jėgoms, kurios neva mėgina suskaidyti Rusijos visuomenę. Visgi net ir pirmadienį ryte išsamesnės informacijos apie neramumus nebuvo perduota nė vienu iš pagrindinių Rusijos televizijos kanalų.
Pagrindinė valdžią ištikusio šoko priežastis – laukimas, kaip sureaguos vienas vienintelis žmogus – V. Putinas. Bet Rusijos prezidentui, tikėtina, atrodo, kad štai yra jam pavaldi valstybė bei institucijos ir būtent jos turėtų kaip nors sureaguoti, teigia politologė Tatjana Stanovaja.
Kadangi taip yra, kritinėje situacijoje neatsiranda nieko, kas galėtų prisiimti atsakomybę, toliau aiškina ji.
„Regionų valdžia žiūri į Maskvą, o Maskva žiūri į geopolitinę erdvę. Ir tiesiog niekam nieko nereikia“, – dėsto T. Stanovaja.
Beje, pats V. Putinas taip pat šliūkštelėjo žibalo į ugnį, kai atskleidė savo propalestinišką poziciją – bent taip jo elgesį suprato Rusijos žydų diaspora, sako Levados centro sociologas Aleksejus Levinsonas.
„Anksčiau [Rusijos] valdžia demonstravo tam tikrą prielankumą žydams, ir tai buvo labai svarbu visai biurokratinei vertikalei: visi suprato, kad žydų liesti nevalia, nes V. Putinas taip nenurodo. <...> Dabartinė V. Putino pozicija, paaiškėjusi, nors ir nedarant antisemitinių pareiškimų, bet stojus į vieną iš pusių Palestinos ir Izraelio konflikte, siunčia tam tikrą signalą. Vis dėlto kaip šis signalas bus išgirstas ir kam teks patirti antisemitinę reakciją, parodys ateitis“, – sakė A. Levinsonas per pokalbį su leidiniu „The Insider“.
Šiaurės Kaukazas – simbolinę reikšmę V. Putinui turintis regionas. 2000 metais, pirmos rinkimų kampanijos metu, Šiaurės Kaukazą V. Putinas pavertė pagrindiniu savo koziriu – jis pažadėjo padaryti galą terorizmui. Skirtos trilijoninės sumos iš federalinio biudžeto ir griežta, jėga paremta kontrolė per daugelį metų pavertė Šiaurės Kaukazą stambiausiu Rusijos Federacijoje „rinkiminiu sultonatu“, užtikrinančiu V. Putinui ir „Vieningajai Rusijai“ akivaizdų pranašumą per kiekvienus rinkimus.
Ne kokį kitą kraštą, o Dagestaną Kremlius pasirinko kaip V. Putino savireklamai skirtos kelionės tikslą po „Wagner“ maišto birželio pabaigoje. Šimtai Derbento moterų ir vaiką tada skandavo „Putinas“, reiškė karščiausius jausmus Rusijos prezidentui, pozavo nuotraukoms, na, o valstybiniai televizijos kanalai, aišku, kalbėjo apie tai, kad žmonės įnirtingai remia V. Putiną.
Praėjo vos 4 mėnesiai ir aršiai nusiteikusi minia – nemenkas skaičius stiprių, jaunų, atletiško sudėjimo vyrų – įsiveržė į Machačkalos oro uostą ir nusigavo iki aerodromo, kur stabdė autobusus ir tikrino žmonių pasus, ieškodami Izraelio piliečių.
Kita vertus, vargu ar šitai turi kelti nuostabą – juk neapykantos kalba jau tapo nauja norma: tokia kalba kas dieną liejasi iš televizijos ekranų, kai eina Kremliaus požiūriui ištikimų propagandistų laidos, mano Andrejus Kolesnikovas iš Carnegie centro.
„Pogromas ir kūjis yra naujieji Rusijos simboliai, labai sėkmingai pakeitę kūjį ir pjautuvą“, – konstatuoja jis.