„Kai kuri informacija vertinama kaip valstybės paslaptis. Tai normali praktika, jog tokios informacijos niekas neviešina“, – žurnalistams paaiškino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Anot D. Peskovo, Kremliaus pozicija „nepažeidžia su valstybės paslaptimi susijusių įstatymų“.
„Neturėtų būti jokių abejonių, kad laivyno vadas turi visą reikiamą informaciją“, – pridūrė D. Peskovas.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad dalį minėtojo giliavandenio povandeninio aparato ekipažo, dirbusio Barenco jūroje, pavyko išgelbėti, skelbia „RIA Novosti“.
Anot ministro, pirmiausia iš užsidegusio laivo buvo evakuotas civilis pramonės atstovas. Tai atlikus, liukas esą skubiai buvo uždarytas, kad liepsnos neplistų toliau.
„Jam įkandin liukas buvo užsandarintas, siekiant užtikrinti, kad liepsnos neplistų, o patys iki paskutinio atodūsio kovojo už laivo išsaugojimą“, – pridūrė Rusijos gynybos ministerijos vadovas.
„Žuvo 14 ekipažo narių, likusius pavyko išgelbėti“, – pareiškė S. Šoigu. Kiek tiksliai žmonių galėjo būti povandeniniame aparate, jis nepatikslino.
Anksčiau buvo skelbta tik apie 14 žuvusiųjų, nepaminint, jog buvo ir tokių, kuriuos pavyko išgelbėti.
D. Peskovas teigė, jog dar nėra nuspręsta, kuriam laikui šiauriniame šalies regione bus paskelbtas gedulas.
Gynybos ministerijos atstovai nurodė, jog 14 narių įgula žuvo apsinuodijusi kenksmingais dūmais. Povandeninis laivas tuo metu, pasak atstovų, vykdė mokslinį jūros dugno tyrimą.
Tai, kad povandeniame laive incidento metu buvo daug aukšto rango karininkų, leidžia suabejoti – galbūt įgula vykdė svarbesnę užduotį.
V. Putinas įvykį pavadino tragišku ir įsakė atlikti tyrimą. Jam vadovauti Rusijos prezidentas paskyrė gynybos ministrą S. Šoigu, jis turėtų išvykti į apriboto priėjimo zoną, uostą, esantį Rusijos Arktyje.
Liudininkai vieos leidiniui „SeverPost“ pasakojo, kad liepos 1 dienos vakarą kaip tik žvejojo prie Kolos įlankos, kai netikėtai išvydo į vandens paviršių iškylantį didelį povandeninį laivą.
Netrukus prie jo priplaukė karo laivas ir du buksyrai. Žvejai sako matę, kaip ant denio „bėgiojo ir šūkavo žmonės“.
„Laivas plaukė labai greitai, mes dar su vyrais pasamprotavome, kad tikriausiai ne avarija. Kad jau pats ir taip greitai plaukia. Ir dūmų jokių nesimatė. Paskui mums sakė, kad kažkas matė, kaip iškrauna kūnus“, – pridūrė žvejai.
Rusijos žiniasklaida skelbia, kad visi povandeniniame laive buvę žmonės – kariškiai. Anot „Novaja Gazeta“, jie „Rusijos laivyno elitas“.
Informacijos apie gaisro aplinkybes pateikiama nedaug. Gynybos ministerija nurodė, kad jūrininkai apsinuodijo gaisro metu atsiradusiais nuodingais dūmais, tačiau neatskleidė, kiek žmonių buvo laive incidento metu.
Remiantis pranešimu, mokslo tyrimų giluminio nardymo aparatas vykdė batimetrinius matavimus Rusijos teritoriniuose vandenyse Barenco jūroje.
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad tai buvo slapčiausias Rusijos branduoline energija varomas giluminio nardymo aparatas, skirtas slaptoms misijoms dideliame gylyje.
Laikraštis „Novaja gazeta“ citavo šaltinius, sakiusius, kad gaisras įvyko miniatiūriniame atominiame povandeniniame laive AS-12, galinčiame pasinerti į labai didelį gylį.
„Tai nepaprastas laivas; mudu žinome, kad tai mokslo tyrimų laivas, įgula itin profesionali. Pagal jūsų pirmines ataskaitas, iš 14 žuvusiųjų septyni yra pirmojo rango kapitonai, du – Rusijos didvyriai. Tai didelė netektis laivynui ir apskritai kariuomenei“, – V. Putinas antradienį sakė per susitikimą su gynybos ministru S. Šoigu.
Faktas, kad laive buvo tiek daug aukšto rango karininkų, tikriausiai rodo, kad šis aparatas vykdė neįprastą užduotį.
Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas trečiadienį sakė, kad įgulos nariai gyveno jo mieste ir aplinkinėje Leningrado srityje.
Žuvusiųjų vardai nebuvo oficialiai paskelbti. Rusijos įstatymai draudžia viešinti konfliktuose arba specialiosiose operacijose dalyvaujančių karių vardus.
V. Putinas nurodė atlikti nuodugnų šios tragedijos tyrimą.
Vienas karybos ekspertas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP nemanąs, kad gaisras kilo vykdant mokslinius tyrimus.
„Paprastai tai būna priedanga įvairiems darbams, vykdomiems jūros dugne“, pavyzdžiui, klojant kabelius, sakė ekspertas.
Gaisras buvo užgesintas, o laivas – sugrąžintas į Severomorską.
Naujausias incidentas pagal aukų skaičių yra didžiausias Rusijos karinėse jūrų pajėgose nuo 2008 metų, kai 20 žmonių žuvo „Nerpa“ klasės atominiame povandeniniame laive bandymų metu atsitiktinai įsijungus priešgaisrinei sistemai.
2011 metais kilo gaisras viename didžiausių Rusijos povandeninių laivų, kai jis buvo remontuojamas vienoje Murmansko srities bazėje.
Vėliau buvo pranešta, kad tuo metu šis povandeninis laivas buvo apginkluotas didelio nuotolio branduolinėmis raketomis.
Didžiausias Rusijoje karinių jūrų pajėgų incidentas nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo įvyko 2000 metų rugpjūčio 12-ąją, kai per karines pratybas Barenco jūroje sprogo ir nuskendo atominis povandeninis laivas „Kursk“. Tąsyk žuvo visi 118 jo įgulos narių.
Tyrėjai nustatė, kad sprogo viena iš „Kursk“ torpedų, detonavusi visas kitas.
V. Putinas, po šios katastrofos kelias dienas tęsė atostogas ir buvo griežtai kritikuojamas dėl savo pasyvaus atsako.
Be to, Maskva kontroversiškai atmetė užsienio pagalbą organizuojant nuskendusiame laive galėjusių likti gyvų jūreivių gelbėjimo pastangas.