ors Maskva neatsisako viešai remti N. Maduro, ji vis labiau pripažįsta, kad katastrofiška Venesuelos ekonomikos būklė nepermaldaujamai silpnina likusią jam rodomą valstybės paramą, sakė du šaltiniai, artimai susiję su Kremliumi. Tuo pačiu metu kariuomenės nenoras imtis griežtų priemonių prieš savo šalies piliečius riboja prezidento galimybes panaudoti jėgą pasipriešinimui palaužti, sakė žmonės, nepanorę viešinti savo pavardžių dėl klausimo jautrumo.
„Deja, laikas ne N. Maduro pusėje, – sakė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Džabarovas. – Gilėjant ekonominei krizei, nuotaikos visuomenėje gali labai greitai atsigręžti prieš jį“.
Maskva vis dar atsargiai vertina Jungtinių Valstijų remiamus N. Maduro oponentus, bet puikiai suvokia, kiek nedaug svertų ji turinti pagelbėti valstybei-užsakovei, kuri pernelyg giliai nugrimzdusi į finansinę duobę, juolab kad šalis yra per toli, kad Rusija galėtų dislokuoti svarias karines pajėgas prezidentui paremti.
Metų metus Rusija kartu su Kinija buvo pagrindinės N. Maduro politikos rėmėjos, – dar nuo 1999 metų, kai jo pirmtakas Hugo Chavezas stojo prie šalies vairo. Rusija išdavė šaliai milijardų dolerių vertės paskolų, skyrė milijardines investicijas (daugiausia – valstybinė naftos milžinė „Rosneft PJSC“) ir stengiasi, kiek išgali, apginti šalies interesus, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas stiprina savo pastangas išstumti Venesuelos lyderį, taikydamas šlubuojančiai šalies ekonomikai sankcijas. Nepaisant ilgus metus šaliai rodomos paramos, Maskva atmetė galimybę skirti naujų lėšų sąjungininkei, kuriai teko restruktūrizuoti ankstesnes skolas.
Rusija, kuri taip pat yra ir pagrindinė ginklų į Venesuelą eksportuotoja, yra „labai labai susirūpinusi“ dėl politinės situacijos šalyje, „Komersant“ laikraščiui sakė Rusijos federalinės karinio ir techninio bendradarbiavimo tarnybos (FKTBT) vadovas Dmitrijus Šugajevas. „Bet mes nesame linkę apriboti bendradarbiavimo“, – pridūrė jis.
Naujausio įspėjimo ženklo Kremlius sulaukė tuomet, kai pagrindinės Europos valstybės pripažino Venesuelos opozicijos lyderį Juaną Guaido laikinuoju šios šalies vadovu, po to, kai N. Maduro atmetė ultimatumą sušaukti naujus rinkimus.
Dar anksčiau Venesuelos karinių oro pajėgų generolas Francisco Yanezas pripažino opozicijos lyderį Juaną Guaido laikinuoju šalies prezidentu ir nusigręžė nuo valstybės vadovo Nicolas Maduro; be to, N. Madurui nepavyko išgabenti iš Venesuelos 20 tonų aukso siekiant pritraukti šaliai žūtbūt reikalingų lėšų.
Putinas tyli
Nors vis mažiau pareigūnų remia Venesuelos lyderį, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo pat krizės pradžios nepateikė jokio viešo pareiškimo, kuriuo paremtų N. Maduro, išskyrus telefono skambutį jam sausio 24 dieną.
Venesuela turi ribotą strateginę svarbą Rusijai, nors V. Putinui demonstruojant savo įtaką regione, užsitraukusiame Vašingtono nemalonę, simbolinė Venesuelos reikšmė Rusijai akivaizdi. Rusija neturi galimybių nusiųsti pajėgų ten, kaip kad ji pasielgė norėdama paremti Sirijos lyderį Basharą al-Assadą, apsiribodama tik tokiais reklaminiais triukais kaip dviejų strateginių bombonešių pasiuntimas pratyboms gruodį.
Derybos tarp Venesuelos vyriausybės ir opozicijos yra vienintelis būdas išsikapstyti iš krizės, „kitaip tiesiog bus režimo pasikeitimas, kurį jau daugelį kartų inspiravo Vakarai“, – antradienį Tadžikistane kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Nors Rusijos pareigūnai viešai atmetė derybų su opozicija galimybę, užkulisiuose su ja greičiausiai yra palaikomas kontaktas, teigė Maskvos analitikai.
„Šiandien N. Maduro valdo šalį, bet sulig kiekviena diena jo įtaka slopsta, nes jo teisėtumas ginčijamas, – sakė Dmitrijus Rozentalis, Maskvos Lotynų Amerikos studijų valstybės finansuojamo instituto ekspertas Venesuelos klausimais. – Jo šansai išsilaikyti valdžioje mažėja“.
Per interviu „Bloomberg News“ Venesuelos opozicijos lyderis Juanas Guaido pažadėjo Kinijai išsaugoti sutartis, pasirašytas pagal Nacionalinės Asamblėjos patvirtintus įstatymus. Demokratinė Venesuela tikrai geriau sugebės apginti Rusijos bei Kinijos investicijas, kalbėjo jis praėjusią savaitę.
Opozicijos kontroliuojama Nacionalinė Asamblėja sukritikavo vis stiprėjantį „Rosneft“ vaidmenį, – ši bendrovė, remiama įtakingo V. Putino sąjungininko Igorio Sečino, turi net penkių Venesuelos naftos įmonių akcijų. Antradienį bendrovė pareiškė, kad Venesuelos valstybinė naftos gamintoja PDVSA pernai padengė pusę likusių įsiskolinimų „Rosneft“, – 2018 metų pabaigoje skola siekė 2,3 mlrd. JAV dolerių.
„Rosneft“ vaidmuo
2016 metais „Rosneft“ perėmė 49,9 proc. PDVSA JAV veikiančio padalinio „Citgo Petroleum“ akcijų, kaip užstatą už 1,5 mlrd. JAV dolerių paskolą, o 2017 metais pasirašė susitarimą dėl dviejų pakrantės zonoje esančių gamtinių dujų telkinių eksploatavimo. Nors šie susitarimai gali būti atšaukti, nes nebuvo patvirtinti įstatymų leidėjų, Rusija gali derėtis ir siekti kompromisinio sprendimo, sakė D. Rozentalis.
„Rosneft“ „nuolat stebi politinę ir ekonominę situaciją Venesueloje“, – antradienį per konferencinį ryšį su investuotojais kalbėjo „Rosneft“ pirmasis viceprezidentas Ericas Lironas. Bendrovė politinį nestabilumą šalyje vertina kaip „laikiną reiškinį“, kuris neturi didelio poveikio dabartiniams jos projektams, sakė jis.
Rusijos misija Karakase, lankydamasi Karakase pernai lapkritį, dar prieš prasidedant politinei krizei, liudijo ekonominę Venesuelos griūtį. Misijos grupę, kuri važinėjo po šalį šarvuotais automobiliais, šokiravo gatvėse matomas eilinių venesueliečių skurdas, sakė vienas Rusijos pareigūnas, dalyvavęs šioje misijoje.
Dabar, kai Venesuelos naftos eksportas, jau nusmukęs iki 28-ių metų minimumo, greičiausia dar labiau smuks, kai įsigalios JAV sankcijos, draudžiančios PDVSA žaliavinės naftos pardavimus, Rusija supranta, kad tikrasis kaltininkas yra netinkamas didžiausių pasaulyje patvirtintų atsargų valdymas, sakė Maskvos Plechanovo ekonomikos universiteto profesorius Andresas Landabaso Angulo.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės regione ir už jo ribų yra ryžtingai nusiteikę išstumti N. Maduro, tuo tarpu Rusija negali rizikuoti didelio masto konfrontacija, akylai stebint Vašingtonui, sakė Ivanas Konovalovas, Maskvos Strateginių tendencijų tyrimų centro direktorius. „Galiausiai paaiškės, kad Juanas Guaido nėra jau tokia baisi tragedija Rusijai“, – sakė jis.