2,4 km ilgio tiltas susieja pagrindinę Kroatijos teritorijos dalį ir Pelešaco pusiasalį, besijungiantį su pietine Kroatijos pajūrio dalimi tarp Adrijos jūros ir Dinarų kalnyno.
„Šis tiltas nepaprastai svarbus, ne tik emociškai dėl Kroatijos teritorijos sujungimo, bet ir turizmui, bendrai ekonomikai“, – anksčiau šį mėnesį sakė susisiekimo ministras Olegas Butkovičius.
Atidarius tiltą, kuris yra tarp ambicingiausių infrastruktūros projektų nuo Kroatijos nepriklausomybės paskelbimo 1991-aisiais, nebereikės nesuskaičiuojamų laukimo valandų prie Bosnijos sienos.
Po kruvino buvusios Jugoslavijos subyrėjimo Balkanuose liko painus teritorijų durstinys, o šešių buvusių šios federacijos respublikų sienos virto tarptautinėmis.
Bosnija galiausiai išlaikė savo prieigą prie Adrijos jūros, bet šis nedidelis ruožas kerta Kroatijos teritoriją.
Dėl to maždaug 90 tūkst. žmonių, įskaitant turizmui svarbaus Dubrovniko gyventojus, iki šiol buvo atkirsti nuo likusios šalies dalies.
„Kieta“ siena lėmė fizines ir biurokratines kliūtis prekybininkams ir galvos skausmą turistams, norintiems pasiekti pietines pakrantes keliais.
„Tai išties istorinis projektas Kroatijai“, – sakė viešbučio, prabangios stovyklavietės ir vyno fabriko Orebičiuje Pelešaco pusiasalyje savininkė Sabina Mikulič.
Šio vaizdingo regiono, taip pat garsėjančio raudonuoju vynu, žvirgždo paplūdimiais ir austrių ūkiais, gyventojai laukė, kada baigsis jų geografinė izoliacija dėl Bosnijos sienos. Pasak jų, dabar bus galima pamiršti ilgas laukimo valandas prie sienos ir baimę pavėluoti į paskutinį dienos keltą.
Finansuotas ES, pastatytas Kinijos
Tilto atidarymo ilgai laukta, bet neapsieita be kontroversijos.
Pirmą kartą pastatyti tiltą Kroatija pabandė 2007-aisiais, bet po penkerių metų projektas įstrigo dėl ribotų finansų.
2017 metais Europos Sąjunga, į kurią Kroatija įstojo 2013-aisiais, projektui skyrė 357 mln. eurų – maždaug 85 proc. reikiamo finansavimo.
2018-aisiais tiltui pastatyti buvo parinkta Kinijos kompanija, ir tai buvo pirmas reikšmingas kinų dalyvavimas infrastruktūros projektuose Kroatijoje.
Tačiau statybomis buvo patenkinti ne visi. Pareigūnai Bosnijoje teigė, kad tiltas trukdys dideliems laivams atplaukti į vienintelį šalies uostą.
Siekdamas nuslopinti ginčą, Zagrebas galiausiai sutiko padidinti tilto aukštį iki 55 m, nors tai ir padidino jo kainą.
Tiltas atidarytas Kroatijai šiemet tikintis turizmo atsigavimo ir tokio lankytojų srauto, koks būdavo prieš pandemiją.
3,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje per metus apsilankydavo milijonai turistų, trokštančių pasimėgauti saule ir vaizdingomis pakrantėmis bei salomis.
Pensininkei, buvusiai fortepijono mokytojai Smiljai Matič, kuri daug metų atostogauja Kroatijos Komarnos kaime netoli naujojo tilto pradžios, ši jungtis su pagrindine teritorijos dalimi yra laimėjimas ir vietos gyventojams, ir turistams.
„Tai reiškia naują gyvenimą vietos gyventojams ir žmonėms, skraidantiems į Dubrovniką, tokiems kaip aš. Tai didelė pažanga“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
Nekalbant apie turizmą, tiltas tikriausiai bus reikšmingas palengvinimas verslui ir prekybai.
Austrių augintojui Mario Radibratovičiui greitai gendančios produkcijos gabenimas į šiaurę ištisus dešimtmečius trukdavo keliomis valandomis ilgiau nei galėtų, nes tekdavo laukti prie Bosnijos sienos.
Atidarius tiltą kelionės laikas smarkiai sutrumpės. 57 metų vyrui tai bus „didžiulis palengvėjimas“.