Rinkimai galėtų susilpninti valdančiuosius konservatorius, šaliai rengiantis sausį pirmą kartą perimti pirmininkavimą Europos Sąjungai.
Prieš Kalėdas vykstantys rinkimai tapo atkakliomis dabartinės konservatorių prezidentės Kolindos Grabar-Kitarovič ir dviejų svarbiausių jos varžovų iš kairės ir dešinės varžybomis, kurių nugalėtojas tikriausiai paaiškės tik po antrojo rato sausio 5 dieną.
Nors Kroatijoje prezidento postas yra daugiausia simbolinis, dabartinė prezidentė – pirmoji šalies vadove tapusi moteris – yra status quo simbolis.
Nuo 2015-ųjų valdžioje esančią 51-erių prezidentę palaiko centro dešiniųjų partija HDZ, beveik be pertrūkių dominuojanti šalies politikoje nuo 1991-ųjų, kai Kroatija tapo nepriklausoma.
Dirbdama prezidento poste K. Grabar-Kitarovič blaškėsi tarp atstovavimo partijos nuosaikiesiems ir pataikavimo jos nacionalistų frakcijai.
Per rinkimų kampaniją ji stengėsi išlaikyti griežtosios linijos šalininkus, pradėjusius gręžtis į dešiniojo sparno pažiūrų dainininką ir verslininką Miroslavą Škoro, kuris stengėsi įtikti nacionalistams pažadais dislokuoti karius prie sienų migrantams stabdyti.
57 metų dainininkui, kuris rinkimuose dalyvauja kaip nepriklausomas kandidatas, prognozuojama trečia vieta.
Pasinaudodama jaudinančiu 10-ojo dešimtmečio nepriklausomybės karo simboliu, K. Grabar-Kitarovič paskutinį kampanijos mitingą penktadienį surengė šalies rytuose esančiame Vukovare, kurio kruvina apsiaustis, vykdyta serbų pajėgų, tapo kroatų kančių per tą konfliktą sinonimu.
Dešiniųjų stovyklos susiskaldymas sustiprino 53 metų buvusio premjero socialdemokrato Zorano Milanovičiaus pozicijas. Kaip rodo naujausios apklausos, jis nuo K. Grabar-Kitarovič atsilieka vos dviem procentiniais punktais.
2011–2016 metais premjero poste dirbęs Z. Milanovičius anksčiau buvo peikiamas dėl arogancijos, bet dabar stengiasi sugrįžti žadėdamas paversti Kroatiją „normalia“ šalimi su nepriklausoma teismų sistema, gerbiančia mažumas.
Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 6 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 18 val. Grinvičo (20 val. Lietuvos) laiku. Pradinių rezultatų laukiama nuo 19 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku.
Kalėdiniai sumetimai
Maždaug 3,8 mln. naujausios ES narės rinkėjų prezidentą turi išrinkti bendrai iš 11 kandidatų.
Analitikai sako, kad K. Grabar-Kitarovič pralaimėjimas suduotų smūgį HDZ partijai atstovaujančiam, nuosaikiam ministrui pirmininkui Andrejui Plenkovičiui prieš kitąmet vyksiančius parlamento rinkimus.
Jo vyriausybė sausio 1-ąją pusmečiui perima pirmininkavimą Europos Sąjungai, pastarosios darbotvarkėje esant tokiems opiems klausimams, kaip „Brexitas“ ir Vakarų Balkanų šalių siekis prisijungti prie Bendrijos.
„Mes sprendžiame, kuriam linkme Kroatija eis, – atidavusi savo balsą Zagrebe sakė K. Grabar-Kitarovič.
Taip pat Zagrebe balsavęs Z. Milanovičius prognozavo, kad reikės antrojo rinkimų turo. „Padarėme viską, ką galėjome. Padariau viską, ką galėjau, – sakė jis. – Dabar atėjo laikas žmonėms nuspręsti.“
M. Škoro paragino piliečius nesėdėti namuose dėl lietaus. „Šiandien rinkėjai sprendžia mūsų šalies ateitį. Pokyčiai turi vykti ir žmonės privalo ateiti balsuoti, nepaisant blogo oro.“
Vyriausybės kritikų teigimu, rinkimai katalikiškoje Kroatijoje tikslingai buvo surengti trys dienos prieš Kalėdas, kad balsuoti galėtų iš užsienio namo sugrįžtantys kroatai, kurie paprastai palaiko HDZ. Iš 3,8 mln. rinkimo teisę turinčių kroatų maždaug 170 tūkst. gyvena užsienyje, daugiausia kaimyninėje Bosnijoje.
Emigracija, paspartėjusi po to, kai Kroatija 2013 metais tapo ES nare, yra viena iš rimčiausių šalies problemų. Valdžiai sunkiai sekasi išlaikyti jaunus žmones, kurie vyksta į turtingesnes šalis geresnio atlyginimo ir didesnių profesinių galimybių. Daugelis išvykstančiųjų kaip savo šalies problemas taip pat nurodo nepotizmo kultūrą, korupciją, prastas viešąsias paslaugas.
Tačiau prezidentinės rinkimų kampanijos metu kandidatai daugiausia dėmesio skyrė tarpusavio kritikai dėl karo laikų dalykų, o ne politinėms idėjoms.
Nors 4,2 mln. gyventojų turinti Kroatija atsigavo po siaubingo 1991–1995 metų karo, kuris kilo skilus Jugoslavijai, ji tebėra tarp skurdžiausių ES narių. Didelė problema šaliai išlieka išsikerojusi korupcija.