„Prezidentas buvo laiku perspėtas, kad negali dalyvauti kampanijoje, bet (pirmiausia) turi atsistatydinti. (...) Jis nebegali būti paskirtuoju ministru pirmininku, – spaudos konferencijoje pareiškė Teismo pirmininkas Miroslavas Separovičius. – Kiekvienas privalo laikytis konstitucijos ir įstatymų.“
Kroatija trečiadienį balsavo parlamento rinkimuose, kuriuose daugiausiai mandatų gavo valdančioji konservatyvioji partija HDZ, tačiau nepakankamai, kad galėtų viena formuoti vyriausybę. Balsavimas buvo surengtas po aršios kampanijos tarp šalies politinių priešų – dabartinio premjero Andrejaus Plenkovičiaus ir kairiojo populisto prezidento Zorano Milanovičiaus.
Keletą mėnesių atrodė, kad A. Plenkovičius ir jo partija HDZ nesunkiai iškovos pergalę, kuri padės premjerui užsitikrinti trečią kadenciją šiame poste. Tačiau kovo viduryje Z. Milanovičius netikėtai paskelbė, kad mes iššūkį A. Plenkovičiui ir taps Socialdemokratų partijos (SDP) kandidatu į ministrus pirmininkus.
Tada Konstitucinis Teismas iš karto perspėjo Z. Milanovičių, kad jis gali dalyvauti rinkimuose tik tuo atveju, jei prieš tai atsistatydins iš prezidento pareigų. Tačiau jis ignoravo šį perspėjimą ir vykdė rinkimų kampaniją, kurios metu kaltino A. Plenkovičių vadovaujant „korumpuočiausiai vyriausybei Kroatijos istorijoje“.
HDZ per rinkimus užsitikrino 61 mandatą iš 151, o SDP vadovaujama centro-kairės koalicija – 42. Trečia vieta su 14 mandatų atiteko nacionalistiniam dešiniojo sparno „Tėvynės judėjimui“, kuris, stebėtojų manymu, dabar turi didelį derybinį potencialą ir gali suvaidinti svarbų vaidmenį.
A. Plenkovičius ketvirtadienį sakė, kad „labai greitai“ paaiškės, su kuo partija formuos naują parlamento daugumą. SDP taip pat bando suformuoti daugumą, tačiau jos, regis, laukia sudėtingesnė užduotis.
Rinkimai Kroatijoje vyko tuo metu, kai ši 3,8 mln. gyventojų turinti Europos Sąjungos (ES) šalis kovoja su korupcija, darbo jėgos trūkumu, didžiausia infliacija euro zonoje ir nelegalia migracija.