V. Putinas šiomis dienomis yra visur: jo portretu puošti marškinėliai kabo ant prekybininkų stendų Sevastopolyje.
„Mus įžeidęs žmogus negyvens ilgiau nei tris dienas!“ – ant marškinėlių puikuojasi štai toks užrašas. V. Putino portretai puošia plakatus ir drabužius, jį reguliariai rodo Kryme transliuojami televizijos kanalai.
Jo garbei rengiami mitingai, cituojamos V. Putino herojiškumui ir stoiškumui skirtos poemos, rašo „The Daily Beast“.
Viską persmelkusios V. Putino asmenybės kultas Kryme – tai suderintų Kremliaus veiksmų, skirtų pateikti jį kaip šios teritorijos išgelbėtoją ir saugotoją, pavyzdys.
Iš tikrųjų naujame dokumentiniame filme „Kelionė namo“, kurį kovo 15 d. vakarą rodė televizijos kanalas „Rossija“, demonstruojama, kad V. Putinas asmeniškai kontroliavo kiekvieną praėjusiais metais įvykdytą Krymo užėmimo žingsnį, paversdamas Krymo pusiasalį „jūros ir sausumos tvirtove“.
Norėdamas parodyti Rusijos pasirengimą kovoti dėl Krymo, V. Putinas pripažino įsakęs dislokuoti „K-300P Bastion“ raketų sistemas ir netgi tikino nepabūgsiantis Rusijos branduolinių ginklų arsenalą laikyti kovinėje parengtyje.
Šios V. Putino siunčiamos žinutės reiškia, kad Krymas yra gerai apsaugotas nuo potencialių išorinių pavojų – Kijevo, Europos Sąjungos (ES) ar JAV. Vis dėlto aiškėja, kad realus pavojus gyvenantiems V. Putino „tvirtovėje“ kyla iš vidaus.
Nuo praėjusių metų pavasario vietos saugumiečių vykdomi sekimai, pagrobimai, klaidingi kaltinimai, kankinimai jau tapo Krymo kasdienybe.
Pakanka pateikti vienos šeimos istoriją, nors panašių atvejų yra daugybė. Buvęs sovietinis disidentas Abdurešitas Džepparovas neteko jauniausio sūnaus 18-mečio Isliamo ir sūnėno 23-ejų Dževdeto Isliamovo praėjusių metų rugsėjo mėn., kai grupė asmenų juodomis uniformomis vidury baltos dienos jėga įsodino jaunuolius į transporto priemonę liudininkų akivaizdoje Belogorsko mieste.
Nei Isliamo, nei Dževdeto nuo to laiko niekas nebematė. A. Džepparovas neabejoja, kad vaikinus pagrobė specialiosios saugumo pajėgos.
Musulmonų tikėjimą išpažįstantis vyras papasakojo, kad vyriausias jo sūnus 2013 m. neaiškiomis aplinkybėmis žuvo Sirijoje.
D. Džepparovas tikėjosi susitaupyti pakankamai pinigų, kad galėtų ten nuvykti ir surasti sūnaus kūną. Vis dėlto jis nemano, kad jo jauniausio sūnaus dingimas su tuo kaip nors susijęs.
„Berniukai buvo pagrobti dėl mano aktyvios veiklos totorių bendruomenėje“, - mano jis.
Nuo XX a. devintojo dešimtmečio vidurio D. Džepparovas – vienas iš pagrindinių politinių aktyvistų, kovojančių už totorių teises susigrąžinti namus po dešimtmečius trukusių deportacijų, vykdytų sovietiniais laikais.
Jis turėjo nemažai ryšių su Rusijos disidentų bendruomene, o 1989 m. D. Džepparovas, jo paties teigimu, netgi dalyvavo garsaus rusų mokslininko ir disidento Andrejaus Sacharovo laidotuvėse.
Rusijai užėmus Krymą totoriai musulmonai tapo neapykanta paremtų nusikaltimų taikiniu. Per pastaruosius vienerius metus be žinios dingo mažiausiai septyni vyriškos lyties Belogorsko gyventojai, dauguma iš jų – totoriai musulmonai, įskaitant ir D. Džepparovo sūnų ir sūnėną.
Siekdamas gauti informacijos apie dingusius jaunuolius D. Džepparovas tapo kontaktinės grupės vadovu. Ši kontaktinė grupė – žmogaus teisių gynėjų ir dingusių asmenų giminaičių bendruomenė.
Kas keletą savaičių jie susitinka su V. Putino atstovu Kryme Sergejumi Aksionovu – taip jie mėgina gauti naujos informacijos apie dingusius draugus ir šeimos narius.
„Kaip aš ar mano berniukai nusikaltome prieš Rusiją?“ – klausė D. Džepparovas duodamas interviu savo dabar jau ištuštėjusiuose namuose.
Kalbėdamas jis užsidengė savo pavargusias akis abiem rankomis.
Vyras patikino labai išgyvenantis dėl to, kad nenumatė, kas jų laukia, kai Rusija perims Krymo valdymą.
D. Džepparovo istorija panaši į savotiška epidemija tapusius šimtus pagrobimų, kuriuos Šiaurės Kaukazo regione vykdo Rusijos saugumo pajėgos, mano Maskvoje įsikūrusios žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ vadovas Olegas Orlovas.
Kaip Dagestane ir Čečėnijoje, taip ir „Kryme žmones dėl politinių įsitikinimų arba išsakomos nuomonės pradangina taip vadinamosios savigynos pajėgos“, - kalbėjo O. Orlovas.
„Dalis musulmonų yra atsidūrę pavojuje, nes jie įtariami dalyvavimu Rusijoje ekstremistine laikomos bendruomenės „Hizb ut-tahrir“ veikloje“, - pridūrė jis.
Panašu, kad Kryme, kaip ir Kaukaze, musulmonų bendruomenės tampa labai dažnu grobimų taikiniu, ypač dėl Kremliaus įtarimų, kad totoriai slapta yra proukrainietiški.
Krymo totorių bendruomenę sudaro mažiausiai 60 tūkst. asmenų, o tai ketvirtadalis visos totorių populiacijos. Be to, manoma, kad jų skaičius auga.
Rusijos saugumo agentai jau apieškojo kelių Krymo totorių namus. Buvo ieškoma knygų, kurios Rusijoje laikomos ekstremistinėmis ir yra uždraustos.
Krymo teismuose už bet kokį aktyvų proukrainietišką reiškimąsi skiriamos itin griežtos bausmės. Kovo 12 d. teismas nuteisė tris aktyvistus ir vietos intelektualus Leonidą Kuzminą, Aleksandrą Kravčenką ir Veldarą Šuchurdžijevą kalėti už garsiausio Ukrainos poeto Taraso Ševčenkos gimtadieniui skirtos demonstracijos surengimą.
Aktyvistai pripažinti kalti dėl „ekstremistinės draudžiamos“ Ukrainos vėliavos laikymo. Šis atvejis – tai dar viena naujosios V. Putino baime paremtos tvirtovės pergalė.
Minėjimai Rusijoje
Rusija trečiadienį mini pirmąsias Krymo aneksijos metines, kai tas prezidento Vladimiro Putino sprendimas perbraižyti Europos žemėlapį supurtė santykius su Ukraina ir Vakarų šalimis, bet buvo itin palankiai įvertintas namuose.
Minint to Juodosios jūros pusiasalio atplėšimą nuo Ukrainos, daugybė žmonių tikriausiai dalyvaus iškilmėse Maskvoje ir Kryme, įskaitant didelį koncertą prie Kremliaus sienų ir kitus kruopščiai surežisuotus renginius.
V.Putinas planuoja susitikti Maskvoje su Krymo lyderiais, kur aptars regiono plėtros klausimus. Tikėtina, kad jis taip pat pasirodys savo šalininkams koncerto scenoje.
Šie renginiai vainikuos kelias dienas vykusias oficialias iškilmes, minint prieš metus įvykdytą aneksiją, kurią Kijevas ir Vakarų šalys vadina neteisėtu teritorijos užgrobimu, nors daugelis rusų tą žingsnį laiko istorinės klaidos atitaisymu.
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ kaltino Krymo promaskvietišką administraciją vykdant „nepaliaujamą bauginimo kampaniją, kad nutilytų nepaklusniuosius“.
„Nuo tada, kai Rusija aneksavo Krymą, faktinė valdžia naudojo įvairius chuliganų metodus, kad nuslopintų nepaklusnumą; virtinė pagrobimų, įvykdytų nuo kovo iki rugsėjo, paskatino daugelį balsingų kritikų palikti regioną“, – sakė „Amnesty International“ Europos ir Centrinės Azijos padalinio direktorius Johnas Dalhuisenas.
„Pasilikusieji patiria įvairų persekiojimą, vykdomą valdžios, pasiryžusios nutildyti savo oponentus“, – sakoma jo pranešime.
V.Putinas ir Krymo „premjeras“ Sergejus Aksionovas pasirašė sutartį, sakančią, kad tas regionas tampa Rusijos Federacijos dalimi, kai per kovo 16-ąją pusiasalyje surengtą ginčijamą referendumą daugiau negu 97 proc. dalyvių nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Tas balsavimas, kurio tarptautinė bendruomenė nepripažįsta teisėtu, vyko prižiūrint Rusijos elitiniams kariams, dėvintiems uniformas be atpažinimo ženklų, kurie dviem savaitėmis anksčiau užėmė strategiškai svarbius Krymo objektus.
Trečiadienį Rusijoje prasidedant iškilmėms, valstybinė televizija parodė vėliavomis mojuojančias žmonių minias Tolimųjų Rytų regiono mieste Vladivostoke.
Pačiame Kryme trečiadienis buvo paskelbtas nedarbo diena, o vėliau pusiasalio miestuose vyks koncertai ir fejerverkų šou.
„Mums, krymiečiams, tai yra seniai laukto grįžimo namo šventė, – sakoma Maskvos palaikomo S.Aksionovo pranešime. – Rusija apsaugojo mūsų teisėtą teisę patiems pasirinkti vienybę su mūsų istorine tėvyne.“
V.Putinas teigė, kad buvo priverstas užimti Krymą, kuriame įsikūrusias Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, kad apsaugotų gyventojų daugumą pusiasalyje sudarančius rusakalbius, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliaus palaikomas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Daugelis rusų šį žingsniu teisingu atsaku į Sovietų Sąjungos lyderio Nikitos Chruščiovo sprendimą 1954 metais perduoti tą pusiasalį administruoti Ukrainai. Tuo metu toks žingsnis tebuvo simbolinis, nes Ukraina ir Rusija buvo Sovietų Sąjungos dalys.
Kijevas ir Vašingtonas pareiškė, kad Krymo aneksijos niekada nepripažins teisėta.