F. Castro, miręs 2016-ųjų lapkričio 25 dieną, būdamas 90 metų, beveik pusę šimtmečio vadovavo šaliai po partizaninės kovos, nuvertusios JAV remtą diktatorių Fulgencio Batista 1959 metų sausio 1 dieną.
Kubiečiai šią dieną kasmet švenčia kariniu paradu, nors šiemet kariai žygiavo be tradicinės ekipuotės, kaip būdavo ankstesniais metais, kai žibėte žibėdavo šautuvai, tankai, raketos.
Šiemet per Revoliucijos aikštę Havanoje žygiavo dešimtys tūkstančių karių, sukarintos organizacijos narių, studentų ir darbininkų.
Kai kurie nešė milžinišką plakatą „Somos Fidel“ (Mes – Fidelis), kiti ėjo iškėlę didžiulius revoliucijos vado portretus, nors jis pats reikalavo, kad iš jo asmenybės nebūtų daromas kultas.
Paisydami jo noro, Kubos įstatymų leidėjai, Nacionalinė liaudies valdžios asamblėja, vienbalsiai praėjusį mėnesį priėmė įstatymą, draudžiantį jo garbei statyti paminklus ar kitokius jo vardu pavadintus statinius.
Šios komunistinės salos laukai sunkūs 2017-ieji – paskutiniai Raulio Castro valdymo metai; mat jaunesnysis Fidelio brolis, perėmęs iš pastarojo valdžią 2006 metais, pažadėjo kitais metais (2018-aisiais) trauktis iš posto, kai baigsis dabartinė jo prezidentinė kadencija.
Šalies ūkis 2016-aisiais smuktelėjo 0,9 proc., jį paveikė krizė Venesueloje; pastaroji buvo pagrindinė Kubos rėmėja, kurios naftos eksportas lengvatinėmis sąlygomis leido salai išsilaikyti.
Be to, istoriniam Kubos suartėjimui su Jungtinėmis Valstijomis kyla grėsė, kai JAV prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas, per rinkimų kampaniją žadėjęs įšaldyti santykių atšilimą su Castro režimu, jeigu šis nesuteiks žmonėms daugiau demokratinių laisvių ir nesiims ūkio reformų.
„Kuba neatsisakys nė vieno savo principų“, – maištingai pareiškė studentų lyderė Jennifer Bello savo kalboje prieš paradą, stebint Rauliui Castro ir aukštajai karinei vadovybei.
Visiškai normalizuoti santykius su Jungtinėmis Valstijomis prireiks „ilgo proceso“, sakė ji ir pridūrė, kad „dar daug ką lieka nuveikti“.
J. Bello yra Kubos valstybės tarybos narė.