Protestai prieš vyriausybę spontaniškai kilo keliuose miestuose, šaliai išgyvenant didžiausią per pastaruosius 30 metų ekonomikos krizę – Kuboje nuolat stinga elektros ir maisto.
Keli šimtai protestuotojų žygiuodami sostinės Havanos gatvėmis skandavo „Mes norime laisvės!“ Demonstrantams susitelkus prie Kapitolijaus pastato juos prižiūrėjo gausios kariuomenės ir policijos pajėgos.
Policija ėmėsi vaikyti minią ašarinėmis dujomis ir sulaukė mažiausiai 10 žmonių, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Policininkai taip pat mušė žmones plastikiniais vamzdžiais.
Keli tūkstančiai žmonių, daugiausiai jaunimo, taip pat išėjo protestuoti į gatves San Antonio de los Banjose, esančiame už 30 km į pietryčius nuo Havanos.
Vos prasidėjus demonstracijai atvyko saugumo pajėgos. Į miestą vėliau taip pat atvažiavo M. Diazas-Canelis, lydimas partijos aktyvistų, o gyventojai pasitiko jį piktais šūksniais, matyti internete paskelbtuose vaizdo įrašuose.
Prezidentas per televiziją paskelbė kovingą kreipimąsi ir pareiškė: „Duotas įsakymas kovoti – į gatves, revoliucionieriai!“
„Raginame visus revoliucionierius šalyje, visus komunistus, eiti į gatves, kur vyksta šios provokacijos... ir duoti joms atkirtį – ryžtingai, tvirtai ir drąsiai“, – pridūrė valstybės vadovas.
Havanoje vyriausybės šalininkai surengė kelias atsakomąsias demonstracijas.
Socialiniuose tinkluose paskelbtoje medžiagoje matyti, kad šalyje vyko keletas protestų prieš vyriausybę, bet sekmadienio popietę mobilusis internetas, įvestas Kuboje tik 2018 metais, buvo daugiausiai išjungtas.
Jungtinės Valstijos skubiai sureagavo į šiuos įvykius.
„JAV palaiko žodžio ir susirinkimų laisvę Kuboje ir griežtai smerktų bet kokį smurtą arba puldinėjimą prieš taikius protestuotojus, besinaudojančius savo visuotinėmis teisėmis“, – per „Twitter“ parašė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.
Tvinkstantis visuomenės pyktis
Viena gyventoja San Antonio de los Banjose, pageidavusi neviešinti jos vardo, AFP sakė dalyvavusi demonstracijoje, nes jai neviltį kelia „padėtis dėl elektros ir maisto“.
Visuomenės pyktį kurstė ilgos eilės prie maisto parduotuvių, dažnėjantys elektros išjungimai, trunkantys po kelias valandas per dieną, taip pat kritinis vaistų stygius nuo COVID-19 pandemijos pradžios, Kubai tebegyvenant JAV sankcijų sąlygomis.
Šiuo metu koronaviruso epidemija Kuboje siaučia labiausiai nuo pat jos pradžios – sekmadienį buvo paskelbti naujų COVID-19 atvejų prieaugio ir užsikrėtusiųjų paros mirštamumo rekordai.
„Energijos situacija, regis, išprovokavo tam tikrą reakciją“, – San Antonio de los Banjose žurnalistams sakė M. Diazas-Canelis ir dėl susiklosčiusios padėties kaltino JAV sankcijas, įvestas ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo ir nepakeistas jo įpėdinio Joe Bideno (Džo Baideno).
Prezidentas taip pat tvirtino, kad protestus, naudodamasi socialiniais tinklais, kursto „Amerikos kubiečių mafija“.
„Žmonės atėjo išreikšti nepasitenkinimo dėl padėties, kurioje jie gyvena“, – pripažino valstybės vadovas.
M. Diazas-Canelis 2018 metais prezidento poste pakeitė Raulį Castro. Pastarasis buvo perėmęs valdžią iš savo brolio – Kubos revoliucijos lyderio Fidelio Castro.
Kuboje paprastai leidimai išduodami tik Komunistų partijos renginiams.
11,2 mln. gyventojų turinti šalis pirmaisiais COVID-19 pandemijos mėnesiais išliko beveik nepaliesta, bet pastaruoju metu epidemiologinė padėtis labai pablogėjo. Sekmadienį buvo pranešta, kad per parą šalyje patvirtinti 6 923 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai – daugiausiai per vieną dieną nuo pandemijos pradžios, taip pat mirė 47 užsikrėtusieji. Kaip rodo oficiali statistika, nuo pandemijos pradžios Kuboje mirė 1 537 koronavirusu užsikrėtę žmonės.
„Šie skaičiai neraminantys, ir jie kasdien didėja“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Epidemiologijos skyriaus vadovas Francisco Duranas (Fransiskas Duranas).
Socialiniuose tinkluose pagausėjo raginimų suteikti Kubai pagalbą. Piliečiai ir muzikos žvaigždės ragino vyriausybę daryti viską, kas įmanoma, kas šalį pasiektų labai reikalingos užsienyje aukojamos lėšos.
Viena opozicijos grupė šeštadienį pasiūlė įkurti „humanitarinį koridorių“, bet vyriausybė šią inciatyvą atmetė, pareiškusi, kad Kuba nėra konflikto zona.
Užsienio reikalų pareigūnas Ernesto Soberonas pasmerkė šią kampaniją, kuria, anot jo, siekiama sudaryti „visiško chaoso šalyje vaizdinį, neatitinkantį tikrosios padėties“.