Anksčiau atviri baseinai asociavosi su vaikų krykštavimu, su galimybe atsigaivinti vasaros mėnesiais. Tačiau jau ne pirmi metai vasarai atėjus spaudoje pasipila pranešimai apie agresyvų lankytojų elgesį ar dėl niekniekio sukeltas masines muštynes, kurias tramdyti ne sykį kviečiama policija. Pasitaiko atvejų, kad dėl įsisiūbavusio konflikto baseiną tenka visai dienai uždaryti.
Vieni komentatoriai spaudoje liūdnai juokavo apie naują sporto šaką – „muštynes plaukymo baseinuose“, kiti mėgino guostis, esą, tai tėra rekordinių temperatūrų padarinys – perkaitę karštagalviai jauni vyrukai nebežino, ką daro. Tačiau baseinų savininkai, personalas bei policija vis atviriau kalba apie pavojingus poslinkius visuomenės elgesyje.
Ypač dažnai aistros kunkuliavo baseinuose, o po to ir spaudoje šią neįprastai karštą vasarą. Štai tik keletas ryškesnių pavyzdžių.
Apie įvykius Diuseldorfo baseine rašė net Turkijos spauda
Birželio mėnesį aštuoni vyrukai Esene primušė plaukimo trenerį, o prieš palikdami baseiną, trenkė kumščiu į pilvą dvylikametei. Gelzenkirchene vienas jaunuolis atvirame baseine peiliu taip sunkiai sužalojo kitą, kad nelaimėlį teko skubiai operuoti.
Halterno baseine apie 20 asmenų ėmė svaidytis kėdėmis ir kitais daiktais, iškviesti teisėtvarkos pareigūnai smurtavusių apklausti be vertėjo negalėjo, – rašoma policijos protokole.
Prancūzijos pakraštyje esančiame Kėlio (Kehl) mieste keli šimtai atvykėlių iš kaimyninės šalies sykį „šturmavo“ perpildytą atvirą baseiną, mėgindami patekti į jį per tvorą. Grupė „prancūzų“, įsitaisę vaikams skirtame baseinėlyje ir pasigavę mažylį, svaidė jį kaip kamuolį. Kitąkart dvi konkuruojančios „prancūzų“ grupuotės sukėlė baseine muštynes. Dėl tokio „svečių“ (Kėlio policija įvardino juos „Nafri“ – šiaurės afrikiečiais) elgesio kelis kartus teko uždaryti baseiną, – nukentėjo 3000 baseino lankytojų.
Tačiau visus kitus skandalingu lankytojų elgesiu lenkia Diuseldorfo „Rheinbad“ baseinas. Apie birželio 29 d. įvykius šiame atvirame baseine rašė net turkų dienraštis „Hürriyet“: mat, turkui pabandžius užsistoti savo vaikus ir sudrausminti grupelę šiaurės afrikiečių, šie sulaukė paramos, ir šeimos galva ūmai atsidūrė apie 400 įsiaudrinusių šiaurės afrikiečių apsupty, kilo baisus triukšmas, susistumdymas. Iškviestiems 60 policininkų prireikė 3 valandų padėčiai suvaldyti.
Baseiną tądien teko uždaryti, kaip, beje, ir kitą dieną, kaip ir pereitą penktadienį. Šįkart – po vyrukų siautėjimo bei provokacijų („okupavo“ trampliną ir nusileidimo kalnelį, o tvarką įvesti mėginusią baseino darbuotoją žadėjo „pritrėkšti prie sienos“).
Žiniasklaida vengia įvardinti, kas tie „jauni vyrukai“
„Muštynės mums tapo kasdienybe“, – guodėsi Dortmundo plaukymo baseinų „Sportwelt“ generalinis direktorius Michaelis Dominikas. Per pastaruosius 10-20 metų įvykę pokyčiai yra „gąsdinantys“, – žiniasklaidos grupei „RedaktionsNetzwerk Deutschland“ sakė Vokietijos plaukimo čempionų federalinės asociacijos prezidentas Peteris Harzheimas. Ir pridūrė: „Ši tendencija dar kartą aiškiai sustiprėjo nuo 2015 metų.“
Paprastai žiniasklaida vengia tiksliau įvardinti agresyviai besielgiančius baseinų lankytojus, pasitenkindama apibendrintu pasakymu „jaunų vyrų grupė“. Anot Vokietijos plaukimo federacijos vadovo pavaduotojo Michaelio Weilandto, „kuo stropiausiai stengiamasi apsieiti be sąvokos „migrantų kilmės“. Mat, tai įvardinus, „nemažai žmonių gerokai perdės į vieną pusę“. Antra vertus, nutylint „duodama dar daugiau peno tų pačių žmonių kalboms,“ – aptakiai formulavo jis žurnalui „Cicero“.
Be to, M. Weilandtas priminė, kad su pabėgėlių banga į baseinus plūstelėjus „žmonėms iš visai kitos kultūros“, iškilo ne agresyvumo, o seksualinio priekabiavimo problema, – tiesiog „daugelis pabėgėlių nebuvo pratę matyti moterų, dėvinčių bikini“. Teko baseinuose iškabinti taisykles, išverstas į devynias kalbas.
Jaučiasi kaip „briedžiai plačiaragiai“, ir ne tik baseinuose
Kaip matyti, raštiškos taisyklės nelabai padeda. „Kai kurių mūsų svečių elgesys – netoleruotinas, – piktinasi „Sportwelt“ generalinis direktorius M. Dominikas. – Jie agresyvūs, elgiasi nepagarbiai, manosi galintys sau leisti viską, nes, matai, užmokėjo įėjimo mokestį.“ Jo bendradarbiams tenka ne sykį girdėti grubų „Treneri, užsičiaupk!“, dar ir apstumdytam būti, – sako M. Dominikas.
Šiaurės afrikiečiai, arabai, turkai – tokią tvarkos pažeidėjų kilmę dažniausiai nustato iškviesta policija. Ir to pasekmės – pražūtingos, – aiškino dienršačiui „Die Welt“ plaukimo čempionų federalinės asociacijos prezidentas P. Harzheimas: nes vis didesnio skaičiaus žmonių „nebeapleidžia įspūdis, kad į atvirus baseinus gali be baimės eiti tik jauni arabų kilmės vyrukai“. Tačiau tam būtina užkirsti kelią. Be apsaugos darbuotojų ar netgi policijos išsiversti nepavyks, – aiškino jis.
Nors ir policija jau seniai skundžiasi, kad „tam tikros migrantų kilmės jauni vyrai teisėtvarkos pareigūnų nepaiso“, netgi priešingai, jiems kyla noras provokuoti, – dėsto didžiausias regioninis laikraštis „Westdeutsche Zeitung“. Tai, pasak dienraščio, „žmonės, kurie linkę elgtis kaip „briedžiai plačiaragiai“ visur, ne vien plaukimo baseinuose. Vis viena imtis priemonių būtina, nes, taikūs baseinų lankytojai, ypač šeimos su vaikais, jaučiasi esą išstumti.
Neleistina, kad įsigalėtų stipriojo teisė
Negalima leisti, kad „įsigalėtų stipriojo teisė, – nei gatvėje, nei teismo salėje, nei baseine“, – įsitikinęs Vokietijos policijos profsąjungų vadovo pavaduotojas Jörgas Radekas. „Saugumo personalas privalo greitai ir apdairiai užkirsti kelią muštynėms, kabinėjimuisi bei smurtui baseinuose“, – sakė jis regioniniam dienraščiui „Neue Osnabrücker Zeitung“.
Uniformuoti apsaugos darbuotojai, kontrolė, draudimai, lankytojų skaičiaus ribojimas – ateityje Vokietijos atviri baseinai panešės į padidinto saugumo zonas, – komentuoja dienraštis „Die Welt“ .
„Plaukimo baseinas, kuriame nuolatos patruliuoja ginkluoti apsaugininkai, sudarytų nejaukų įspūdį“, – pritaria P. Harzheimas, drauge pripažindamas, kad alternatyvos tam nėra. „Atviri baseinai yra vieta, kur bendraujama ir ilsimasi. Dabar jie tapę bauginančia vieta,“– cituoja Plaukimo čempionų federalinės asociacijos prezidentą leidinys „Bild“.
P. Harzheimo įvertinimą patvirtina baseino lankytojų pasisakymai. „Savaitgalį su draugėmis nebeisiu į atvirą baseiną, nes tai, kas ten vyksta, baugina. Galbūt situacija pagerėtų, jei būtų daugiau apsaugininkų,“ – sakė leidniui „Bild“ devyniolikmetė moksleivė Tessa.
Kai „saugiu uostu“ pasiskelbusiame mieste darosi nesaugu
Visų šių atsakingiems politikams nemalonių temų verpete ūmai atsidūrė Diuseldorfo meras Thomas Geiselis, birželio 20 d. Vokietijos evangelikų bažnyčios dienų renginyje Miunsteryje paskelbęs savo miestą „saugiu uostu“ Viduržemio jūroje išgelbėtiems pabėgėliams.
Jis piktinosi Europos abejingumu Libijos stovyklose įsitrigusiems ar nesaugiomis valtimis Europą pasiekti bandantiems migrantams, kvietė ir kitus Europos Sąjungos miestus tapti „saugiais uostais“ šiems žmonėms, ragino Vokietiją imtis iniciatyvos, kad „pabėgėliai pagal teisingą sistemą būtų paskirstyti visoms ES šalims“.
Koks paradoksas, kad dabar tame „saugiame uoste“ Diuseldorfe nyksta saugumo jausmas, ir dar tokioje vietoje, į kurią paprastai žmonės eina pailsėti ir atsipalaiduoti.
Po to, kai pereitą penktadienį trečią kartą per keturias savaites buvo uždarytas Diuseldorfo „Rheinbad“ baseinas, meras T. Geiselis pats piktinosi šiaurės afrikiečių kilmės lankytojų elgesiu. Tiesa, pirmadienį jis jau yrėsi atgal, sakydamas: „Įspūdis, kad siautėjančios jaunuolių gaujos buvo perėmusios baseino kontrolę, buvo neteisingas“, „aš pats kalbėjau apie jaunuolių gaujas. Tačiau buvo taip, kad žmonės į baseiną atėjo neorganizuotai.“
Margoje visuomenėje konflikto potencialas auga – taip pat ir baseinuose
Dalis žiniasklaidos taip pat suskubo užginčyti, esą, po 2015 metų chaoso baseinuose padaugėjo. Be to, nepaklusnūs triukšmadariai pernelyg skubotai laikomi šiaurės afrikiečiais, nes tokios statistikos nėra, – aiškino prieš kelias dienas „Deutsche Welle“. „Nykstanti pagarba institucijoms būdinga ne vien migrantų kilmės žmonėms,“ – citavo „DW“ portalas Šiaurės Reino Vestfalijos policijos profsąjungos vadovą Michaelį Mertensą.
Tačiau vis didesnei daliai visuomenės sunku atsikratyti įspūdžio, kad humaniška „saugaus uosto“ migrantams idėja turi savo šešėlinę pusę, apie kurią atsakingi asmenys, o neretai ir pagrindinio srauto žiniasklaida, tiesiog vengia kalbėti, nenorėdami užtamsinti šviesaus „margos visuomenės“ idealo.
Kultūrologas Wolfgangas Kaschuba, buvęs Berlyno instituto empiriniams integracijos ir migracijos tyrimams direktorius, iliuzijų nepuoselėja. Anksčiau baseinuose, kuriuose turškėsi „vietinės kultūros vaikai ir jaunimas“, pagrindo konfliktams nebuvo, – sakė jis „Deutsche Welle“ portalui. – „Dabar mes turime daug įvairesnę visuomenę, atviruose baseinuose susitinka daug daugiau įvairių grupių.“ Viso to pasekmė – augantis konflikto potencialas, tiek plaukimo baseinuose, tiek ir visoje visuomenėje.