Įvykius Ukrainoje atidžiai iš Maskvos šiuo metu stebi asmenys, kuriuos visus būtų galima pavadinti vienu vardu – V. Janukovyčiaus šeima (kalbame ne tik apie buvusio šalies vadovo sūnus): jai priklauso ir bendrovės VETEK vadovas Sergejus Kurčenka, ir buvęs generalinis Ukrainos prokuroras Viktoras Pšonka, ir kiti asmenys, anksčiau užėmę svarbias pareigas Ukrainos valdžioje (pirmasis vicepremjeras Sergejus Arbuzovas, vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharčenka ir valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas Aleksandras Klimenka). Beveik visų jų dabartinės Ukrainos valdžios prašymu ieško teisėsaugos pareigūnai.
Ukrainos vidaus reikalų ministerija neseniai pranešė, jog vien prieš S. Kurčenką pradėta 11 baudžiamųjų bylų. 28 metų oligarchas iš Charkovo (jo turtas vertinamas beveik 2,5 mlrd. dolerių (6,24 mlrd. Lt) kaltinamas naftos produktų kontrabanda ir finansinėmis machinacijomis. 2013 metais jis kartu su bendrininkais iš tos pačios V. Janukovyčiaus šeimos įsigijo Ukrainos žiniasklaidos holdingą, kuriam priklauso pagrindiniai šalies laikraščiai.
Šiuo metu Ukrainos teisėsaugos pareigūnai bando užkirsti kelią naftos perdirbimo bendrovių Odesoje ir Chersone savininkų pasikeitimui. Abi minėtosios bendrovės šiuo metu yra įkeistos, tarp kreditorių yra ir Rusijos užsienio prekybos bankas, kuriame anksčiau S.Kurčenka skolindavosi pinigų savo pirkiniams.
„Turtas, sudarantis V. Janukovyčiaus imperijos pagrindus (kuris nėra itin vertingas arba netinkamai įformintas dokumentuose), gana paprastomis schemomis gali atitekti kitiems verslo partneriams, galbūt konkurentams. Pavyzdžiui, nevalingai į save dėmesį atkreipia gana keistas ir rinkos principų neatitinkantis Odesos naftos perdirbimo bendrovės pardavimas: bendrovė buvo įsigyta paėmus paskolą iš valstybinio Ukrainos banko, be to, kreditavimo istorija veda ir prie vieno Rusijos banko, kur įkeistas tos pačios bendrovės akcijų paketas. Galiausiai šis verslas Odesoje atiteko kreditoriams.
Lygiai pagal tokią pačią schemą kreditoriams atitenka ir kiti objektai. Kalbant apie buvusio prezidento aplinkos asmenų sprendimą įsigyti žiniasklaidos priemonių, man atrodo, jog jų laukia tragiškas likimas. Toks pat liūdnas kaip ir visas Ukrainos tiek spausdintinės, tiek elektroninės žiniasklaidos pasaulis. Rinka, ypač po šių metų pradžioje nuvilnijusių įvykių, praktiškai neteko visų politinių ir reklaminių užsakymų. Visiems domintis situacija Kryme, Maidano įvykiais ir revoliucija Ukrainoje iš esmės, politikai nebenori leisti daug pinigų įvaizdžio formavimui.
Įvaizdį susikurti žymiai paprasčiau ne reklamuojantis, o aktyviai dalyvaujant įvykiuose. Galiausiai išliks tik tos žiniasklaidos priemonės, kurioms geriausiai sekasi konkuruoti, o likusioms teks trauktis“, - teigia specialistas.
V.Janukovyčiaus ir jo artimiausiųjų skubus pabėgimas iš Ukrainos sukėlė rimtų bėdų ne tik bendrovei VETEK. Bėdų kilo ir Aleksandro Janukovyčiaus – vyriausiojo buvusio prezidento sūnaus, kuriam priklauso, anot „Forbes“, mažiausiai 510 mln. dolerių (1,272 mln. Lt) – verslo imperijai. Jam priklauso Ukrainos plėtros bankas, Ukrainos verslo bankas ir Donbaso finansų centras. Vienas iš vertingiausių A. Janukovyčaus turimų objektų – „Mako“ holdingas, besiverčiantis statybomis ir nekilnojamojo turto nuoma.
„Kalbant apie holdingus, jų egzistavimas be pirmųjų asmenų tampa beprasmis, juk tie holdingai daugiau nebekontroliuoja bendrovių ir firmų, patenkančių į jų sudėtį. Man atrodo, jog nei vienas ekspertas ar politikas negali tiksliai pasakyti, koks turtas konkrečiai priklauso V. Janukovyčiaus šeimai. Žinom tik labai nedaug, nedidelę dalį, o tas verslas šiandien patiria didelį spaudimą. Juk dabar dirbti su bendrovėmis, siejamomis su V. Janukovyčiaus aplinka, itin rizikinga. Dauguma žmonių tokiose bendrovėse dirba arba iš inercijos, arba po truputį tvarko reikalus ir ketina trauktis. Todėl dar kelis ateinančius mėnesius vis girdėsime žinias apie verslus ištikusias problemas, bankrotus. Nepadės ir gilios tokių verslų šaknys“, - teigia A.Blinovas.
„Dauguma svarbių reikalų bankininkystės srityje buvo tvarkoma klausant būtent šio žmogaus, ir ne tik dėl to, jog jis kurį laiką vadovavo Nacionaliniam Ukrainos bankui. Iki šiol nemažai finansų ir fiskalinės sistemos žaidėjų prisistato kaip jo mokiniai. Tiesa, niekas neskuba jų atleisti. Galiu drąsiai pareikšti, jog, pavyzdžiui, Nacionalinio Ukrainos banko vadovybėje jokių kardinalių pokyčių nepastebėta. S. Arbuzovas ir toliau formuoja Ukrainos finansinę sistemą, tik dabar tai daro per savus žmones. Iš esmės neatmetama galimybė, jog ir šiuo metu Ukrainoje vyksta darbai – ir net ne pinigų plovimo, o jų balinimo arba perkėlimo už šalies ribų (jeigu tik įtariame, jog jiems kils bent menkiausia grėsmė). Man atrodo, jog rizikų verslui mažinimo procesas tiek buvusiai valdžiai, tiek V.Janukovyčiaus aplinkos žmonėms dar nesibaigė, nes finansų sferoje jokių didelių pokyčių nepastebime“, - pažymi ekonomistas iš Kijevo A. Blinovas.