Soraya Esfandiary Bakhtiari buvo Irano karalienė nuo 1951 iki 1958 metų, tačiau vėliau išsiskyrė su šachu Mohammadu Reza Pahlavi ir buvo ištremta iš šalies. Po skyrybų ji tapo paparacių taikiniu, nes dažnai lankėsi prašmatniuose renginiuose ir puošėsi jai santuokos metu šacho dovanotais brangakmeniais.
Nors Sorayos gyvenimas atrodė prabangus, labiau įsigilinus į jos santuoką su šachu, atrasime, kad ji buvo persmelkta tragedijos nuojautos, ligos ir skausmo, negalint turėti vaikų, rašoma Vincento Meylano knygoje „Christie's: The Jewellery Archives Revealed“.
Soraya, kuri augo tarp Europos ir Irano Isfahano miesto, susipažino su savo būsimo vyro vyresne seserimi Londone. Princesės Shams brolis Mohammadas Reza Pahlavi Irano soste pakeitė Reza Shah Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kuomet vyko politinių neramumų laikotarpis.
Jo pirmoji santuoka su Egipto princese Fawzia baigėsi skyrybomis. Kadangi su pirmąja žmona jis turėjo tik vieną dukrą, jo jaunesnysis brolis Ali Reza galėjo perimti sostą, todėl jam reikėjo trūks plyš vėl vesti, kad būtų užtikrintas karūnos stabilumas šalyje.
Būtent tuomet princesė Shams pamanė, kad aštuoniolikmetė Soraya idealiai tiks jos broliui ir pakvietė ją atvykti į Iraną su juo susipažinti. Praėjus dviem dienoms po atvykimo į Iraną, Soraya susipažino su šachu per vakarienę su karaliene motina Tadj ol-Molouk.
Praėjus dienai po vakarienės, Sorayos tėvas jai pasakė: „Šachui tu labai patikai. Ar esi pasirengusi už jo tekėti?“ Ir vos po 24 valandų jie jau buvo sužadėtiniai, o Soraya iš šacho gavo pirmąją dovaną – įspūdingą žiedą su deimantu.
Netrukus po sužadėtuvių Soraya susirgo vidurių šiltine ir kelias savaites išgulėjo lovoje. Legenda byloja, kad šachas jai kiekvieną dieną, kol ji sirgo, ant pagalvės palikdavęs papuošalą.
Pora susituokė 1951 metų vasario 12 d., ir Soraya tapo jauniausia Irano karaliene. Tiesa, per savo vestuves ji buvo tokia silpna, kad rūmų gydytojas jai liepė po vestuvine suknele vilkėti vilnonę liemenę iki paskutinės galimos akimirkos bei mūvėti vilnones kojines.
Jai teko patrumpinti savo dvidešimties metrų ilgio Christiano Dioro sukurtos vestuvinės suknelės šleifą aštuoniais metrais, kad galėtų išstovėti per ceremoniją ir pokylį.
Po vestuvių šachas su karaliene gyveno kaip pasakoje. Tačiau idilė ilgai netruko, nes karalienei kilo bėdų pastojant. 1954 metų spalį, kai karalienei buvo 22 metai, vienas gydytojas jai pasakė, kad jai pastoti gali prireikti ne vienerių metų.
Po kelių dienų šachas sužinojo, kad jo jaunesnysis brolis princas Ali Reza žuvo lėktuvo katastrofoje skrisdamas namo į Teheraną. Monarchas suvokė, kad nors jo brolis turėjo dukrą, kurią pagimdė jauna prancūzė, nėra kam paveldėti Irano sosto.
Dėl šeimos ir politikų spaudimo šachas ir Soraya nusprendė, kad atėjo metas skirtis. Jų santuoka buvo panaikinta 1958 metų kovo 14 d., ir Soraya išvyko į Šveicariją. Tačiau šachas užtikrino jai patogų gyvenimą. Ji tapo tikra stiliaus ikona ir visuomenės dama, garsėjančia savo brangenybėmis.
Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai Islamo revoliucijos metu Iranas sumažino jai mokamą išmoką, ji pardavė nemažai savo papuošalų.
Soraya mirė 2001 metų spalio 25 d., praėjus 21-iems metams po Irano šacho mirties. Jos brolis Bijanas teisiškai buvo jos turto paveldėtojas. Kai šis mirė, visas turtas perėjo Vokietijos valstybei.
O kalbant apie Irano šachą, ironiška, bet paveldėtojo jam ir neprireikė, nes monarchija žlugo po 1978 metų politinių sukilimų ir 1979 metų Islamo revoliucijos, kuomet buvo sukurta Irano Respublika. Šachas mirė po metų 1980 metų liepą.