Jokia paslaptis, kad Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra FRONTEX atkakliai priešinasi migrantų ir pabėgėlių gelbėjimo jūroje praktikai. Ne kartą teko klausytis perspėjimų, kad pastangos išgelbėti skęstančiuose laivuose ir valtyse plaukiančius migrantus sukuria savotišką traukos veiksnį, skatinantį ir kitus leistis į pavojingą kelionę.
Problemos aktualumas iškilo aikštėn po Italijos vykdytos humanitarinės operacijos „Mare Nostrum“. Šiandien dešimtys pagalbą teikiančių grupių, pavyzdžiui, tarptautinis aljansas „Gelbėkit vaikus“ ar organizacija „Gydytojai be sienų“, taip pat ne tokios garsios privačios iniciatyvos, kaip antai MOAS, prisiima poplūdžių ir sudėtingų situacijų keliamą riziką, kad būtų išvengta didelių žmonių grupių nuskendimo atvejų.
Kaip rodo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (JTVPK) skelbiama statistika, nuo 2016-ųjų metų sausio mėnesio į Europą rizikuodami gyvybe persikėlė maždaug 360 tūkst. žmonių. Daugelio iš jų kelionės tikslas buvo Italija.
Deja, net 4 770 Europą bandžiusių pasiekti žmonių 2016-aisiais metais žuvo. Šis skaičius greičiausiai būtų daug didesnis, jei ne išganingos savo gyvybe rizikuojančių gelbėtojų pastangos.
Kaip nustatyti, ar į Europą pabėgėliai plūsta skatinami sukuriamo traukos veiksnio, t. y. tikimybės būti atsitiktinai išgelbėtiems, ar verčiami karo, bado ir skurdo keliamų grėsmių. Tikslų atsakymą duoti sunku. Situaciją dar labiau komplikuoja prekiautojai žmonėmis. Šie žiaurios ir ciniškos rinkos atstovai nepraleidžia progos pasinaudoti padėtimi, nulemta desperacijos, genančios iš gimtųjų vietų vis daugiau ir daugiau žmonių.
Šiuo metu agentūra FRONTEX pateikė gelbėtojams dar griežtesnių kaltinimų. Artėjant itin svarbiam Europos Sąjungos viršūnių susitikimui, per kurį numatoma aptarti su migracija susijusius klausimus, „Financial Times“ paskelbė konfidencialias ataskaitas, įrodančias, kad FRONTEX atstovai kaltina Viduržemio jūroje veikiančias labdaros organizacijas slapta bendrininkaujant su neteisėtai žmones gabenančiomis grupėmis.
Kaip skelbia „Financial Times“, FRONTEX parengė keletą ataskaitų, kuriose tvirtinama, kad neteistai žmones gabenantys asmenys prieš išvykdami gauna aiškius nurodymus, kuria tiksliai kryptimi pasukti, kad pavyktų pasiekti nevyriausybinių organizacijų (NVO) laivus. Turint omeny, kad nelaimės signalų iš migrantus plukdančių laivų, kaip teigiama, gaunama vis rečiau, galima užtikrintai konstatuoti, kad NVO pradėjo neteisėtai bendrininkauti su prekiautojais žmonėmis.
Tokiam pareiškimui gelbėtojai, dauguma iš kurių yra savanoriai, vieningai prieštarauja. Ir „Gelbėkit vaikus“, ir „Gydytojai be sienų“ atstovai kategoriškai neigia metamus kaltinimus. Tos pačios taktikos laikosi ir Italijos pakrančių apsaugos bei laivyno atstovai. Kalbėdami su „The Daily Beast“ jie išrėžė, kad Europos Sąjungoje akivaizdžiai ieškoma, kam suversti kaltę dėl nesugebėjimo suvaldyti didžiulio masto migrantų krizės.
Organizacijos MOAS Italijos skyriaus direktorius Antonino Parisi taip pat tvirtina, kad reiškiami kaltinimai yra melagingi. „MOAS neigia „Financial Times“ publikuotame straipsnyje vardijamus kaltinimus. Visi mūsų veiksmai yra suderinti su Romoje veikiančiu Italijos pajūrio gelbėjimo operacijų koordinavimo centru, taip pat su regioniniais jūrų laivininkystės skyriais, – teigia A. Parisi „The Daily Beast“ pateiktame pranešime.
– MOAS buvo įsteigta kaip teisiniais pagrindais veikianti skaidri organizacija ir funkcionuoja neviršydama tarptautinių jūrų laivininkystės teisių, taip pat nepažeisdama tarptautinių konvencijų dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) ir paieškos bei gelbėjimo nuostatų. Pagrindiniu savo tikslu MOAS visada laikė sumažinti žmonių žūčių jūroje skaičių.“
„The Daily Beast“ korespondentas taip pat susisiekė su vienu gelbėjimo tarnybos darbuotoju. Jis dirba gelbėjimo laive, neseniai atplukdžiusiame šimtus per savaitę išgelbėtų žmonių ir šiuo metu prišvartuotame prie Sicilijos krantų. Jis sakė, kad daugelis pagalbos agentūrų yra užmezgę kontaktus Šiaurės Afrikoje ir šiais kanalais neretai gauna informacijos apie į jūrą išplaukiančius didelius laivus. „Vargu ar tai galima pavadinti nelegaliu bendrininkavimu, – mano savo vardo nepanoręs atskleisti gelbėtojas. – Mes tiesiog perspėjami, kad galėtume pabandyti išgelbėti žmones.“
„Financial Times“ paskelbtame FRONTEX pranešime buvo tvirtinama, kad jau pavyko užfiksuoti vieną neginčytiną atvejį, kai nusikalstamos grupuotės slapta gabeno žmones tiesiai į NVO laivus.
Gelbėtojų organizacijos tvirtina, kad jų darbo metodai skaidrūs ir būtent todėl, kad gelbėjimo laivų įgulos nuolat teikia informaciją apie savo veiklą socialiniuose tinkluose, juos taip lengva rasti. Juk susisiekti galima skambinant organizacijų svetainėse skelbiamais arba pabėgėlių stovyklose dalijamose skrajutėse išspausdintais pagalbos telefonais. Laivų buvimo vietą galima išsiaiškinti ir jūrų eismo svetainėje, kurioje nurodomos visos koordinatės.
Mažai tikėtina, kad didžiausią dėmesį kontrabandininkai skirtų saugumui, tačiau jų laivais labai dažnai plukdomi žmonės, nes pagrindinis jų tikslas – išsigelbėti.
Visiškai neseniai Italijoje Katanijos teisme buvo nuteistas kontrabandininkas iš Tuniso Ali Malekas. 18-os metų kalėjimo bausmė jam buvo skirta kaip atsakingam už didelio skaičiaus žmonių žūtį. 2015-ųjų metų balandį jo vedamas migrantus plukdęs medinis laivas trenkėsi į krovininį laivą. Valtis su migrantais nuskendo. Šis įvykis nusinešė net 700-ių šimtų žmonių gyvybes. Tai buvo didžiausio masto netektis per visą vadinamąją migrantų krizę.
Pernai vasarą nuskendęs laivas buvo iškeltas į krantą. Jis, kaip daiktinis įrodymas, buvo panaudotas A. Malekui ir jo bičiuliui sirui Mahmoudui Bikhitui iškeltoje byloje. Pastarasis už dalyvavimą katastrofa virtusiame įvykyje buvo nuteistas penkerius metus kalėti.
A. Malekas palydoviniu telefonu, kuriame buvo iš anksto užprogramuotas reikiamas telefono numeris, susisiekė su Italijos pakrančių apsaugos tarnyba. Į nelaimės vietą buvo išsiųstas arčiausiai buvęs Portugalijos laivas „King Jacob“. Jam atplaukus, aplinkui nebuvo matyti nė vieno gelbėjimo laivo.
Komentuodamas pastabą apie vis rečiau Italijos pakrančių apsaugos tarnybų užfiksuojamus oficialius pagalbos signalus, Romoje dirbantis pareigūnas paaiškino, kad taip yra todėl, kad jūroje plauko labai daug gelbėjimo laivų, kurie skęstančias valtis paprastai pastebi anksčiau nei pavyksta pasiųsti pagalbos signalą.
Kaip rašoma „Financial Times“ publikacijoje, FRONTEX neigia, kad gelbėjimo laivuose naudojami prožektoriai, kuriais pasišviečiant, ypač naktį, ieškoma skęstančių migrantų laivų.
Organizacijos „Gydytojai be sienų“ atstovė Gemma Gillie pasakė „Financial Times“, kad yra vykdomos aktyvios nelaimės ištiktų laivų paieškos. Ji tvirtino, kad laivai gana greitai aptinkami, nes siekiama elgtis atsižvelgiant į jūroje būtinos pagalbos poreikį. „Svarbu ne tai, ar tarp NVO ir kontrabandininkų egzistuoja slapti susitarimai, o kodėl žūva šitiek žmonių. Būtent šis klausimas ir turėtų labiausiai dominti FRONTEX. Ši agentūra turėtų žiūrėti savo pačios veiksmų“, – sakė G. Gillie.