Kaip nurodoma, per neeilinį plenarinį posėdį už jį balsavo 55 deputatai. Prieš R.Vėjuonį balsavo 42 deputatai, o vienas balsalapis buvo pripažintas sugadintu.
R.Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai, prieš rinkimus akcentavo savo profesinį patyrimą nacionalinio saugumo srityje.
1966 metais Rusijos Pskovo srityje gimęs išrinktasis Latvijos vadovas keliose ankstesnėse vyriausybėse buvo aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministras.
Latvijos universiteto Biologijos fakultete įgijęs biologijos magistro laipsnį, jis kurį laiką mokytojavo Maduonos pirmojoje vidurinėje mokykloje, vėliau buvo Skultės uosto valdybos narys.
R.Vėjuonis Seime dirbo dvi kadencijas.
Per penkis balsavimus, kurie parlamente vyko nuo ryto, anksčiau iš kovos turėjo pasitraukti trys R.Vėjuonio varžovai - 59 metų Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas, kurį iškėlė valdantysis konservatyvus Nacionalinis aljansas, 73 metų Seimo veteranas Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ ir 43 metų buvusi krepšinio žvaigždė ir bankininkas Martinis Buondaras, iškeltas opozicinio Latvijos regionų susivienijimo.
100 vietų Seime šiuo metu yra 99 deputatai, nes vieno parlamentaro įgaliojimai sustabdyti, kol vyksta tyrimas dėl galimų finansinių pažeidimų.
Norint tapti prezidentu kandidatui reikia surinkti mažiausiai 51 balsą. Latvijos valstybės vadovas renkamas slaptu balsavimu.
Postą paliekantis centristas Andris Bėrzinis, kuris prezidentu tapo 2011-aisiais, šįsyk nusprendė nesiekti perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai, motyvuodamas šeimyninėmis aplinkybėmis.
Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.
Sieks, kad visos institucijos taptų viena komanda
R. Vėjuonis trečiadienį vakare kreipdamasis į Seimą po paskutinio balsavimo, per kurį jis buvo išrinktas naujuoju šalies lyderiu, pareiškė sieksiąs, kad visi – Latvijos tauta, politinės partijos, vyriausybė ir parlamentas – taptų viena komanda.
R.Vėjuonis, kuris iki šiol vadovavo Gynybos ministerijai, padėkojo savo šeimai už paramą ir pridūrė, jog tai yra labai jaudinantis momentas.
Išrinktasis prezidentas sakė, kad eidamas šalies vadovo pareigas jis taip pat sieks skatinti regionų plėtrą ir valstybės gerovę.
„Padarysiu, ką galiu, kad tęsčiau savo darbą gerinti Latvijos saugumą ir apskritai skatinti šalies gerovę“, - po slapto balsavimo sakė R.Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai.
Kaip jau buvo pranešta per penktąjį balsavimą Seimas R.Vėjuonį, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, išrinko 56 balsais prieš 42.
Centristė ministrė pirmininkė Laimduota Straujuma pareiškė esanti „labai patenkinta“, kad R.Vėjuonis buvo išrinktas šalies vadovu.
„Tai tikrai nesusilpnins vyriausybės“, - pridūrė ji.
R. Vėjuonis ketverių metų kadencijai pakeis prezidento poste centristą Andrį Bėrzinį, kuris pareigas pradėjo eiti 2011 metais.
Rinkimų išvakarėse R. Vėjuonis pareiškė,kad prezidento funkcijų apribojimas iki reprezentacinės yra klaida, nes tai sumenkina prezidento vaidmenį šalies vidaus politikoje.
Pasak jo, šitaip šalis gali turėti prezidentą, kurio „viešasis įvaizdis neatitinka Latvijos realaus gyvenimo ir politinių procesų“.
„Aš manau, kad prezidentas turėtų turėti tam tikros įtakos ministrų kabineto formavimui. Jis turėtų turėti galimybę atmesti silpno ministro kandidatūrą, nes mums reikia pajėgios vyriausybės“, – kalbėjo politikas.
R. Vėjuonis taip pat sakė, kad prezidento galios parlamentinėje demokratijoje nėra tokios didelės kaip prezidentinėje demokratijoje, tačiau jų pakanka, kad galima būtų daryti įtaką politiniams procesams.
Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.
Ryga suinteresuota konstruktyviu bendradarbiavimu su Rusija
Trečiadienį išrinktas naujasis Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis per spaudos konferenciją sakė, kad Ryga suinteresuota konstruktyviu bendradarbiavimu su Rusija.
„Tačiau bet koks bendradarbiavimas turi dvi puses. Jei viena pusių reguliariai pažeidinėja tarptautinės teisės normas, remia arba dalyvauja įvairiose karinio pobūdžio operacijose Ukrainos teritorijoje, gaila, tačiau tada konstruktyvaus dialogo su tokia šalimi neįmanoma vesti. Tačiau jei bus visiškai įgyvendinami Minsko susitarimai, jei ugnis Ukrainoje bus nutraukta, jei santykiai tarp Ukrainos ir Rusijos pagerės, jei Latvija kartu su kitomis šalimis bus pasiryžusios pradėti vesti konstruktyvų dialogą su Rusija, tada aš, žinoma, kad šį dialogą palaikysiu“, – kalbėjo naujasis Latvijos vadovas R. Vėjuonis.
Trečiadienį susumavus Latvijos Seime surengto penktojo šalies prezidento rinkimų rato rezultatus, paaiškėjo, kad naujuoju šalies vadovu tapo Latvijos žaliųjų ir valstiečių sąjungos iškeltas kandidatas, Latvijos gynybos ministras R. Vėjuonis. Jis surinko 55 parlamentarų balsus.
R. Vėjuonis Latvijos vadovo poste pakeis dabartinį šalies prezidentą Andrį Bėrzinį, kurio kadencija baigiasi liepos 7-ąją.