„Iš širdies - Latvijai“ (NSL)pranešė, kad nekels parlamentaro Gunaro Kūtrio kandidatu prezidento rinkimuose. Apie tai žurnalistus informavo NSL lyderė Inguna Sudraba po bendro partijos Seimo frakcijos ir partijos valdybos posėdžio, kuris vyko pirmadienį.
Pasak I. Sudrabos, pats G. Kūtris nusprendė nebekelti savo kandidatūros.
NSL taip pat nusprendė, jog nerems kitų politinių jėgų kandidatų - tai reiškia, kad šios partijos Seimo frakcijos nariai balsuos prieš visus kitus kandidatus į valstybės vadovo postą.
I. Sudraba nurodė, jog toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į valdančiosios koalicijos poziciją, kad nepriimtina išrinkti Latvijos prezidentą su opozicijai priklausančių deputatų parama.
G. Kūtris taip pat kritikavo valdančiąją koaliciją dėl tokios pozicijos. „Nusprendėme nebūti šio proceso dalimi“, - nurodė jis.
Valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS) į prezidentus kels gynybos ministro Raimondo Vėjuonio kandidatūrą.
Paramą jo kandidatūrai išsakė ir centro dešinioji „Vienybė“, kuri yra didžiausia partnerė valdančiojoje koalicijoje.
Valdantysis konservatyvus Nacionalinis aljansas kandidatu kels Europos Teisingumo Teismo teisėją Egilą Levitą.
Opozicinio Latvijos regionų susivienijimo (LRA) kandidatu turėtų būti partijos lyderis, Seimo narys Martinis Buondaras, o prorusiškas kairiųjų „Santarvės centras“ kandidatu kels parlamentarą Sergejų Dolgopolovą.
Seimo prezidiumas pirmadienį nusprendė, kad birželio 3 dieną 10 val. bus sušauktas neeilinis plenarinis posėdis, kurio metu bus renkamas valstybės vadovas.
Kandidatai į prezidento postą bus oficialiai keliami nuo antradienio - gegužės 19-24 dienomis.
Kad būtų išrinktas prezidentu, kandidatas per balsavimą turi surinkti mažiausiai 51 iš 100 Latvijos Seimo narių balsų.
A. Bėrzinis: Latvijai dabar nereikia politinio spektro permainų
Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis mano, kad šaliai šiuo metu nereikia politinio spektro permainų.
Tai jis pareiškė antradienį interviu komercinei televizijai LNT, komentuodamas artėjančius valstybės vadovo rinkimus.
Pasak A. Bėrzinio, svarbus klausimas - koks bus galutinis prezidento rinkimų proceso rezultatas, taip pat - ar jis nesukels politinio spektro permainų, kurios, valstybės vadovo nuomone, šiuo metu nereikalingos.
„Partijų, kurios jau turi politinius postus, kandidatų iškėlimas gali atnešti permainas politiniame spektre. Nemanau, kad šiuo metu jos reikalingos. Tai kur kas sudėtingesnis procesas, nei matome iš išorės, nes prezidentas tėra viena sudėtinių jo dalių“, - sakė A. Bėrzinis.
Valdančiajam konservatyviam Nacionaliniam aljansui priklauso Seimo pirmininko postas, o valdančiajai centro dešiniųjų „Vienybei“ - vyriausybės vadovo.
A. Bėrzinis taip pat sakė, kad partijos turėtų įvardyti savo kandidatus į premjero ir prezidento postus dar vykstant parlamento rinkimams.
„Tuomet šis žaidimas būtų kur kas aiškesnis ir labiau suprantamas“, - pažymėjo jis.