Rygos greitosios medicinos pagalbos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja operatyviniais klausimais Vija Grigalė trečiadienio rytą pranešė BNS, kad praėjusią naktį pagalba Rygos senamiestyje buvo suteikta 51 žmogui.
Į ligonines atvežti 40 žmonių, devyni apžiūrėti vietoje, vienas žmogus buvo pakonsultuotas telefonu, o vienas atsisakė medikų pagalbos.
V.Grigalė teigiamai įvertino tai, kad medikai, nepaisydami pavojingos situacijos, deramai atliko savo pareigą. Medicinos transportas per riaušes nebuvo sugadintas.
Ji pridūrė, kad mitingo dalyviai iš pradžių norėjo, kad ten budėtų du medicinos pagalbos automobiliai, bet padėčiai susikomplikavus, pagalbą teikė 15 medikų brigadų.
Paklausta, kokio pobūdžio buvo sužeidimai, V.Grigalė atsakė, kad žinių apie pavojingus gyvybei sužeidimus negauta, yra sumušimų, kirstinių ir pjautinių žaizdų, galbūt lūžių.
Iš viso medikai suteikė pagalbą dešimčiai policininkų. septyni iš jų buvo nuvežti į ligoninę. Rimtų ir pavojingų gyvybei sužeidimų jie nepatyrė.
Gynybos ministerijos ryšių su visuomene departamento direktorius Aitis Rikveilis pranešė BNS, kad per riaušes įvairių sužeidimų patyrė septyni karo policininkai, du iš jų buvo trumpam paguldyti į ligoninę, kitiems suteikta ambulatorinė pagalba.
Apgadinti keturi karo policijos automobiliai.
Policija apskaičiavo, kad demonstracijoje dalyvavo 10 tūkst. žmonių - tai buvo didžiausia demonstracija nuo Latvijos nepriklausomybės atgavimo 1991 metais. Protestuotojai dainavo dainas ir ragino prezidentą paleisti parlamentą.
80 proc. sulaikytųjų anksčiau buvo bausti
Dauguma per neramumus Rygos senamiestyje sulaikytų asmenų yra 20-24 metų jaunuoliai, trečiadienį žurnalistams sakė saugumo policijos viršininkas Janis Reinikas. Sulaikyta įvairių tautybių moksleivių, studentų ir bedarbių. 80 proc. sulaikytųjų anksčiau buvo bausti už viešosios tvarkos pažeidimus, o vienas jų buvo baustas net 17 kartų, dėl jo buvo iškeltos aštuonios baudžiamosios bylos.
Pavyko nustatyti, kad vienas iš 106 sulaikytų asmenų yra skustagalvių šalininkas, o kitas - vadinamosios Osipovo partijos, kuri iš esmės yra Latvijos nacionaldemokratų partijos tąsa, šalininkas.
Kaip jau buvo pranešta, antradienį vakare į protesto akciją Katedros aikštėje susirinko daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, kurie ragino prezidentą Valdį Zatlerį paleisti Seimą.
Mitingas baigėsi maždaug 19 val., o paskui daug jo dalyvių patraukė prie netoliese esančio Seimo pastato, kur prasidėjo neramumai.
Ekonomika patyrė nuosmukį
Latvijos ekonomika vienu buvo sparčiausiai auganti visoje Europos Sąjungoje (ES), bet patyrė dramatišką pablogėjimą ir šiemet tikriausiai smuks 5 procentais.
Tarptautiniai skolintojai, tarp jų - ES, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Šiaurės šalys pažadėjo 10,5 mlrd. dolerių (27,5 mlrd. litų) finansinę pagalbą, kad padėtų Latvijai atsigauti.
Prezidentas Valdis Zatleris pastaraisiais mėnesiais ėmė griežčiau kritikuoti vyriausybę ir parlamentą, tačiau jo paleisti negrasino.
Latviai pyksta dėl didėjančio nedarbo ir ekonominių reformų, įskaitant mokesčių didinimą, ir daugelis dėl šalies bėdų kaltina premjero Ivaro Guodmanio centro dešiniųjų vyriausybę.
"Stebiuosi, kad to reikėjo tiek ilgai laukti", - sakė 46 metų protestuotojas Maris, turėdamas omenyje šiuos neramumus. Jis pridūrė, kad politikai jau daug metų "plėšė" žmones.
Šalies vyriausybės vadovas neatmeta galimybės, kad neramumai prie Seimo rūmų buvo suplanuoti iš anksto. Jis sakė, kad jam sunku įvertinti situaciją, nes reikalinga informacija apie organizatorius.
Tačiau jis pažymėjo, kad dalis žmonių riaušėms pasiruošė iš anksto, o dalis prisijungė prie riaušininkų vėliau. "Čia jums ne dainuojanti revoliucija", - sakė I.Guodmanis.
Vidaus reikalų ministras Marekas Sėglinis trečiadienį susitiks su policijos vadovybe, kad įvertintų metodus, kuriais policija numalšino riaušes.
Protesto mitingą sušaukė plati koalicija, kurie siekia nuversti premjerą, - įvairios opozicinės partijos ir profesinės sąjungos.
Organizatoriai, kurie ragino protestuoti taikiai, pasmerkė smurtą, bet sakė, jog šie neramumai yra dar vienas ženklas, rodantis, kad vyriausybė turi pasitraukti.
Latvių pasitikėjimas įstatymų leidėjais jau daug metų yra mažas; būta bandymų suteikti žmonėms konstitucinę teisę per referendumus paleisti parlamentą. Tokios teisės šalininkai sako, kad jos reikia politikų sparnams pakirpti, nes dabar laikraščiuose nuolat mirga antraštės apie jų kyšininkavimo skandalus.
2008 metų rugpjūtį parlamentas sutiko parengti tokios konstitucijos pataisos projektą, bet didelės pažangos nebuvo.
Antradienio mitingas priminė 2007 metų gruodžio demonstracijas, kuriose dalyvavo 5 tūkst. žmonių ir kurios privertė atsistatydinti I.Guodmanio pirmtaką, centro dešiniųjų premjerą Aigarą Kalvytį, kuris buvo kritikuojamas dėl įtariamo piktnaudžiavimo valdžia ir nesugebėjimo deramai tvarkyti ekonomiką.