Latvijoje – ypatingas dėmesys krašto apsaugai: kokią šiuolaikinę ginkluotę perka Lietuvos kaimynė

Rusijos agresija prieš Ukrainą ir blogėjanti regiono saugumo situacija lemia, kad Lietuva, siekdama užkardyti galimus priešiškus veiksmus, savo gynybai skiria ypatingą dėmesį. Nieko keisto, kad vykdoma kariuomenės modernizacija, didelis dėmesys skiriamas ne tik ginklams, bet ir aktyviajam karių rezervui. Visgi karo atveju Lietuva būtų ne viena: esame NATO dalis. Artimiausios mūsų kaimynės – Lenkija ir Latvija. Apie Lenkijos gynybą galima lietuviškoje žiniasklaidoje nemažai rašyta. Bet kokia situacija Latvijoje: kokios grėsmės ir prioritetai šiandien kyla Latvijai gynybos sektoriuje? Kokią ginkluotę šalis perka ir iš ko? Į šiuos ir kitus svarbius klausimus atsako „Delfi Plius“.

Kokios grėsmės ir prioritetai šiandien kyla Latvijai gynybos sektoriuje? Kokią ginkluotę šalis perka ir iš ko? Kaip siekiama pritraukti žmones į kariuomenę? Iš ko susideda gynybos planas? Kaip „Progresyviųjų“ ministras aiškina savo partijos paramą palestiniečiams? „Spried“ ir „Delfi“ laidos vedėjas Andris Auzanas ir žurnalistas Karlis Arajas uždavė šiuos klausimus „progresyviajam“ gynybos ministrui Andriui Sprudui.

Rusijos karas Ukrainoje, terorizmas, Izraelio bei „Hamas“ konfliktas, hibridinis karas pasienyje su Baltarusija, kabelių ir vamzdynų Baltijos jūroje pažeidimai...

Per ketverius metus krašto gynybos finansavimas išaugs iki 3 proc. šalies BVP. Neatmetama, kad ši dalis turės būti dar didesnė. Šiemet šiai sričiai skirta 986,83 mln. eurų (2,25 proc. BVP). Lietuva 2024 metais krašto apsaugos finansavimui skirs apie 2,06 mlrd. eurų arba kitaip 2,71 proc. BVP.