R.Dzintaras griežtai sukritikavo pirmadienį Užsienio reikalų ministerijos išplatintą pareiškimą, kuriame įspėjama apie galimas ilgalaikes politines, finansines ir teisines pasekmes, jei Latvija nepritars pabėgėlių priėmimui.
Pasak vieno iš Nacionalinio aljanso lyderių, šis pareiškimas yra bauginimo taktika.
„Užsienio reikalų ministrui tenka ginti poziciją, kuri yra nepopuliari ir kurios nepalaiko dauguma Latvijos gyventojų. Todėl, kai nebelieka kitų argumentų, pasitelkiama bauginimo taktika. Kitaip to nepavadinsi. Latvijos saugumą garantuos ne pabėgėlių, kuriuos mes priimsime, skaičius, bet bendra saugumo sistema, kuria pasikliauja visos jos narės“, - sakė R.Dzintaras.
Nacionalinio aljanso atstovai po susitikimo su prezidentu R.Vėjuoniu pakartojo savo poziciją, jog partija nepritaria papildomų pabėgėlių priėmimui. Pasak jų, solidarumą su kitomis valstybėmis Latvija gali pademonstruoti skirdama kitokio pobūdžio pagalbą, pavyzdžiui, pasiųsdama savo pareigūnus padėti spręsti sparčiai augančios migrantų problemos.
Vyriausybei perduotame Latvijos užsienio reikalų ministerijos dokumente taip pat buvo įspėjama, kad šalis rizikuoja netekti ES ir NATO narių paramos, pavyzdžiui, gali būti atsisakyta NATO karinio vaidmens Latvijoje stiprinimo.
Latvija nesutinka priimti papildomų pabėgėlių, nes tam griežtai nepritaria dvi iš trijų valdančiosios koalicijos partnerių - Nacionalinis aljansas bei centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.
Vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis nevyko į pirmadienį Briuselyje vykusį ES ministrų susitikimą, nes šalis neturi parengusi pozicijos pabėgėlių klausimu.
Anksčiau Latvijos vyriausybė pritarė savanorišku pagrindu priimti 250 pabėgėlių, tačiau rugsėjo 9 dieną Europos Komisijos pateiktuose pasiūlymuose numatyta, kad šalis papildomai turėtų priimti dar 526 pabėgėlius.
Estija: vienas susitikimas neišspręs migrantų krizės
Estijos vidaus reikalų ministras Hanno Pevkuras po nesėkmingo Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų susitikimo Briuselyje pripažino, jog atsižvelgiant į užduoties apimtis, tikėtis susitarimo buvo per anksti.
„Matant kaip greitai ir kaip stipriai didėjo migracijos spaudimas Europai, negalima buvo tikėtis, jog visiems tinkantį sprendimą bus galima pasiekti vos per vieną susitikimą“, – pareiškė H.Pevkuras, komentuodamas pirmadienį vakare vykusį nepaprastąjį Bendrijos vidaus reikalų ministrų susitikimą.
ES vidaus reikalų žinybų vadovams nepavyko pasiekti susitarimo dėl Europos Komisijos pateikto migrantų paskirstymo plano, todėl kitas jų susitikimas vyks spalio 8 dieną.
Pagrindinė kliūtis, neleidusi ministrams susitarti, buvo kai kurių šalių nepritarimas į Vengriją, Graikiją ir Italiją atvykusių 120 pabėgėlių privalomam paskirstymui.
Pasak H.Pevkuro, paprasčiausias pabėgėlių paskirstymas po ES nares negali būti migracijos krizės sprendimas.
Pirmiausia dėmesį reikia skirti tokioms aktyvioms priemonėms kaip griežtesnė ES išorinių sienų kontrolė ir padėties stabilizavimas krizės rajonuose, sakė jis.
„Mums reikia ilgalaikių sprendimų. Mums reikia nepralaidžių sienų, veikiančios repatriacijos (sistemos), gero bendradarbiavimo tarp šalių narių. Tik tada mes galėsime suteikti tinkamą pagalbą tiems, kuriems tikrai jos reikia arba kurie turi teisę į tarptautinę apsaugą. Taip pat akivaizdu, kad visi prarasime daugiau nei laimėsime, jeigu bendrai nerasime sprendimo“, – sakė ministras.