Anot jo, „Maximos“ griūtis buvo paskutinis ar galbūt stipriausias smūgis, tačiau buvo ir kitų, politinių priežasčių – jau visus metus vyriausybė turi didelių problemų koalicijoje.
„Per paskutinį mėnesį, per paskutines savaites, Nacionalinė sąjunga, mūsų dešinieji, faktiškai pareiškė, kad koalicijos sutartis nebegalioja, ir praktiškai nebebuvo daugumos. Paskutiniame Seimo posėdyje mes praradome kokius tris balsavimus dėl to, kad Nacionalinė sąjunga nepalaikė ir balsavo kartu su opozicija“, – teigia R. Ražukas.
– Kokios pagrindinės V. Dombrovskio vyriausybės atsistatydinimą lėmusios priežastys? Ar „Maximos“ prekybos centro griūtis buvo pretekstas, ar buvo daugiau priežasčių?
– Priežasčių, be abejonės, buvo daugiau. Jų buvo ištisas kompleksas. Aišku, ši didžiausia nepriklausomybės metais įvykusi tragedija buvo galbūt paskutinis ar net stipriausias smūgis.
Bet iš esmės jau ištisus metus vyriausybė turi didelių problemų koalicijoje ir per paskutinį mėnesį, per paskutines savaites, Nacionalinė sąjunga, mūsų dešinieji, faktiškai pareiškė, kad koalicijos sutartis nebegalioja, ir praktiškai nebebuvo daugumos. Paskutiniame Seimo posėdyje mes praradome kokius tris balsavimus dėl to, kad Nacionalinė sąjunga nepalaikė ir balsavo kartu su opozicija.
Reikia pasakyti, kad V. Dombrovskis, kaip premjeras, buvo ilgiausiai, pergyveno visą šitą 2009–2010 metų krizę. Tai trečioji jo vyriausybė. Visa tai, be abejonės, paliko savo pėdsakus.
Svarbi buvo ir ši diskusija Latvijoje – kas prisiima atsakomybę dėl visko, kas įvyko. Ministras neprisiėmė. Matyt, kad premjeras apie tai galvojo, svarstė. Ir pokalbis su prezidentu įtikino jį, kad reikia prisiimti šią politinę atsakomybę.
– Koks tolimesnis scenarijus laukia Latvijos politinės padangės? Kas, tikėtina, toliau vyks?
– Matote, iki rinkimų liko nepilni metai. Artimiausiomis savaitėmis, be abejonės, toliau dirbs ši atsistatydinusi vyriausybė. Na, o toliau, sprendžiant iš tų žinių, kurios mane pasiekia, iš diskusijų Seime ir kitose politinėse institucijose, – viskas prasideda iš naujo.
Netgi rusakalbė politinė jėga – ir ta pareiškė galinti dalyvauti kitoje vyriausybėje, bet greičiausiai, manau, vyriausybė bus sudaryta iš latviškų partijų. Mažai tikiu, kad šios esamos vyriausybės pagrindas, ministrai, nepaliktų savo postų ir dirbtų su kitu premjeru. Greičiausiai bus politinės derybos ir sudaryta nauja vyriausybė.
– Žodis „Maxima“, kilęs iš Lietuvos, palieka labai didelį pėdsaką Latvijos politiniame gyvenime. Jei kalbame apie ekonominius ryšius, ar jaučiasi tai, kad latviai vienaip ar kitaip reaguoja į būtent šitą prekės ženklą? Ir ar tai turi tam tikros įtakos mūsų šalių draugiškiems santykiams ir požiūriui vieniems į kitus?
– Jūs esate teisus. Po žodžio „Zolitūde“ (Latvijos priemiestis, kuriame įvyko nelaimė – LRT.lt), žodis „Maxima“ dabar yra vienas iš dažniausiai vartojamų. Nieko čia nepadarysi, taip yra. Ir „Maxima Latvija“ per tris dienas (jei ne daugiau), nepakankamai bendraudama, nepaaiškindama, nutylėdama, darė viską, kad pablogintų savo įvaizdį Latvijos žmonių sąmonėje. Žinoma, tai paliko kažkokius pėdsakus.
Bet Latvijos žmonės nesutapatina „Maximos“ ir Lietuvos. Mūsų sąmonėje tai vienas iš prekybos tinklų ir taip į jį ir žiūrima. Nesakyčiau, kad sutapatina.
Labai didelį įspūdį Latvijai padarė tai, kad Lietuvoje irgi buvo paskelbtas gedulas ir aukščiausi Lietuvos pareigūnai tuojau pat, nieko nelaukdami, pareiškė savo pagarbą. Ne, manau, kad ne – tai absoliučiai neturi ryšio.
„Maxima“ ir Ryga, Rygos statybas kontroliuojančios įstaigos, „Maxima“ ir vyriausybės atsakomybė, nes 2009 metais buvo panaikinta valstybinė statybos inspekcija, ši funkcija faktiškai atiduota savivaldybėms, o savivaldybės nesugebėjo dėl savo mažos jėgos, mažų galimybių su tuo susitvarkyti. Todėl vyriausybės atsakomybė Latvijoje buvo suprantama, buvo laukiama gal ir ministro atsistatydinimo. Ministras neatsistatydino ir šį sprendimą priėmė premjeras.