Įstatyme teigiama, kad okupacijos metais Latvijoje buvo nacionalizuotas privatus turtas. Nacistinis režimas vykdė Holokaustą ir beveik visiškai sunaikino neatsiejamą Latvijos visuomenės dalį – žydų bendruomenę. Įstatyme pabrėžiama, kad per Holokaustą buvo naikinami žydai, jų vaikai ir tie, kurie dirbo žydų visuomeninėse ir religinėse organizacijose.
Teisės akte sakoma, kad Latvijos valstybė nėra atsakinga už Holokaustą, vykdytą Latvijos okupacijos metu, dėl kurio kelios istorinės žydų religinės ir bendruomeninės organizacijos neteko įpėdinių. Latvijos valstybė taip pat nėra atsakinga už sovietinės okupacijos režimo veiksmus, nurodoma jame.
Per Holokaustą buvo sunaikinta 90 proc. Latvijoje iki karo gyvenusios žydų bendruomenės, todėl Latvijos žydų bendruomenė negalėjo atgauti viso turto, kuris jai priklausė 1940 metų birželio 16 dieną. Šis turtas virto Latvijos valstybės nuosavybe. Šiame teisės akte numatyta kompensacija yra Latvijos geros valios kompensacija už šį neatgautą turtą.
Minimo įstatymo tikslas – atkurti teisingumą ir paremti Latvijos žydų bendruomenę, gera valia kompensuojant bendruomenės neatgautos nuosavybės kadastrinę vertę, siekiant panaikinti istorines nacių totalitarinio režimo vykdyto Holokausto ir sovietinio totalitarinio režimo pasekmes.
Įstatyme numatyta, kad nuo 2023 iki 2032 metų kasmet iš valstybės biudžeto bus mokama po 4 mln. eurų. Ši kompensacija apskaičiuota pagal 1940 metų birželio 16 dienos žydų bendruomenei nuosavybės teise priklausiusio ir bendruomenei negrąžinto turto kadastrinę vertę bei 2018 metų gruodžio 31 dieną fiksuotą kadastrinę vertę, kuri siekė apie 47,8 mln. eurų.