Išklausiusi įvairių nuomonių ir užprotokolavusi, kad teisingumo ministras Dzintaras Rasnačas bei aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras Kasparas Gerhardas pasisako prieš šią konvenciją, vyriausybė pavedė socialinės apsaugos ministrui Janiui Reirui pasirašyti šį dokumentą.
Abu dokumentui nepritariantys ministrai priklauso konservatyviam Nacionaliniam aljansui.
Vyriausybės posėdyje Dz.Rasnačas išreiškė savo nuomonę ir paaiškino, kad Stambulo konvencijos negalima pasirašyti dėl neva jos nesuderinamumų su šalies konstitucija.
Dz.Raskačas taip pat sakė, kad kol kas konvenciją ratifikavo tik 13 ES narių. Teisingumo ministerija užsakė Stambulo konvencijos teisinę analizę, sugriaudama daugybę visuomenėje paplitusių mitų. Vienas iš tokių yra Socialinės apsaugos ministerijos paskelbta informacija apie aukštą smurto prieš moteris lygį.
J.Reiras, savo ruožtu, sukritikavo Stambulo konvencijos teisinę analizę sakydamas, kad ji yra žemos kokybės ir remiasi informacija, kuri skelbiama Rusijos propagandinėse interneto svetainėse.
Jis priminė, kad tarp šalių, iki šiol neratifiakvusių šios konvencijos, yra Rusija, Armėnija, Azerbaidžanas ir Moldova.
Stambulo konvencija, kurios pilnas pavadinimas yra Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, buvo priimta 2011 metais ir ją pasirašė beveik visos ES narės, išskyrus Latviją ir Čekiją.
Antradienį šalies prezidentas Raimondas Vėjuonis interviu komercinei televizijai LNT pareiškė nematantis prieštaravimo tarp Stambulo konvencijos ir Latvijos konstitucijos, bet sakė, kad jeigu kas nors nuogąstauja, ratifikuojant konvenciją prie jos galima pridėti deklaraciją dėl nerimą keliančių dalykų.
Pirmadienį Teisingumo ministerijos paskelbtoje ataskaitoje, kuri remiasi jos užsakyta teisine analize, buvo pažymėta, kad Latvija neturėtų prisijungti prie šios konvencijos, kuri „prieštarauja jos pagrindiniam įstatymui – konstitucijai“.
Ataskaitoje dar buvo nurodyta, kad Stambulo konvencijoje ignoruojamos tėvų teisės dėl savo vaikų ugdymo, taip pat – tėvų religijos laisvė, kuri apima teises ugdyti savo vaikus pagal savo religines ir filosofines pažiūras.