Rinkos nervingai stebi padėtį, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad Buenos Airėse vykstantis G-20 viršūnių susitikimas yra galutinis terminas Kinijai įvykdyti jo reikalavimus, nes priešingu atveju spaudimas gali būti padidintas.
Susirinkusiems 20 ekonomikos galiūnių lyderiams nesiseka rasti bendros kalbos tokiais klausimais kaip kova su klimato kaita. Susitikimą taip pat temdo kitos opios problemos, pavyzdžiui, paaštrėjusi Ukrainos krizė.
D. Trumpas, importui iš Kinijos jau įvedęs 250 mlrd. dolerių (apie 220 mlrd. eurų) vertės muitų, atrodė optimistiškai vertinantis galimybes pasiekti pažangą derybose su šios šalies prezidentu Xi Jinpingu, nors kelias savaites jam siuntė griežtus perspėjimus.
„Labai uoliai dirbame. Jeigu pavyktų sudaryti susitarimą, būtų labai gerai“, – penktadienį žurnalistams sakė D. Trumpas, pirmąją iš dviejų forumo dienų susitikęs su Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe.
2016 metais prezidentu išrinktas D. Trumpas atsisakė tradicinės JAV laisvosios prekybos politikos ir žadėjo ginti užmirštus amerikiečius darbininkus bei vadovautis šūkiu „Pirmiausiai – Amerika“.
Tuo metu Xi Jinpingas teigė ginantis stabilų pasaulinį kapitalizmą. Ši transformacija atrodo keista lyderiui, kurio komunistinė valstybės įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) prieš mažiau nei du dešimtmečius atrodo itin kontroversiškas.
Savo kalboje G-20 lyderiams Xi Jinpingas sakė, kad didžiosios ekonomikos „turėtų tvirtai palaikyti laisvąją prekybą ir taisyklėmis pagrįstą daugiašalę prekybos sistemą“.
Vis dėlto Kinijos lyderis pasiūlė retorinę alyvų šakelę D. Trumpui, pažadėjęs daugiau nuveikti, kad jo šalies ekonomika taptų atviresnė.
„Kinija toliau vykdys į rinką orientuotas reformas, gins teisę į nuosavybę ir intelektinės nuosavybės teises, skatins sąžiningą konkurenciją ir daugiau darys importui išplėsti“, – sakė Xi Jinpingas.
Vašingtono ir Pekino priešprieša švelnėja
D. Trumpas kaltino Kiniją vagiant JAV technologijas ir reikalavo, kad besivystanti ekonomikos milžinė atsisakytų reikalavimo, jog šalyje norinčios dirbti bendrovės privalo susirasti vietos partnerių.
Vis dėlto ši priešprieša vėliau sušvelnėjo. JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) patikino, kad Vašingtonas nesiekia naujo šaltojo karo, o amerikiečių ir kinų pareigūnai apsikeitė ilgais temų, kurias abiem šalims reikėtų aptarti, sąrašais.
D. Trumpo kritika Kinijos prekybos politikai yra palaikoma daugelio JAV politinių stovyklų, bet kai kurie baiminasi, kad prezidentas apžiojo per didelį kąsnį, pats vienas pakilęs į kampaniją, galinčią pakenkti pasaulio rinkoms.
Vis dėlto G-20 kuluaruose D. Trumpas penktadienį pelnė vieną pergalę savo politikai „Pirmiausiai – Amerika“: JAV, Meksikos ir Kanados vadovai pasirašė naują laisvosios prekybos sutartį (USMCA), pakeičiančią ankstesnę Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį (NAFTA).
Nors naujame pakte kai kurie esminiai dalykai yra perimti iš senojo, D. Trumpas tai pavadino pergale JAV darbininkams, kurie, anot jo, dėl NAFTA buvo išnaudojami. Penktadienį prezidentas tvirtino, kad naujasis susitarimas yra „visų laikų moderniausia ir labiausiai subalansuota sutartis“.
Jis užsitikrino, kad naująją sutartį paremtų Kanados premjeras Justinas Trudeau ir kadenciją sekmadienį pradėsiantis kairiųjų pažiūrų naujasis Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras.
Kinijos valstybinis laikraštis „China Daily“ rašė, kad Ramiojo vandenyno regiono šalys Buenos Airėse gali sudaryti susitarimą, bet perspėjo, kad Jungtinės Valstijos neturėtų per griežtai spausti technologijų klausimu.
„Jeigu atsirastų kitokių užmojų, pavyzdžiui, pasinaudoti prekybos ginču Kinijos augimui paspartinti, tuomet susitarimas vargu ar bus pasiektas“, – sakoma penktadieniniame laikraščio vedamajame.
„Tačiau gera sutartis reikš, kad abi pusės lieka patenkintos. JAV turėtų suteikti savaitgalio atostogas savo įprastam požiūriui tarptautiniuose santykiuose, kad nugalėtojui atitenka viskas“, – pridūrė „China Daily“.
Nesutarimų išlieka
Reikšmingas JAV ir Kinijos susitarimas galėtų tapti svarbiu šio G-20 aukščiausio lygio susitikimo rezultatu, nors kitokių kolektyvinių veiksmų lūkesčiai buvo menki.
D. Trumpui nesutariant su svarbiais JAV sąjungininkais dvi kitos šiais metais surengtos svarbios konferencijos – Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimas bei Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumas – baigėsi netgi be įprastų baigiamųjų pareiškimų.
Vienas prancūzų šaltinis sakė, kad Europos lyderiai siekia parengti atskirą pranešimą dėl kovos su klimato pokyčiais, net jeigu prie jo neprisidėtų Jungtinės Valstijos.
D. Trumpas nusprendė išvesti Jungtines Valstijas iš 2015 metų Paryžiaus sutarties, įpareigojančios mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pasak jo, šis susitarimas yra nesąžiningas, nors daugėja įrodymų, kad šylantis klimatas gali sukelti pragaištingų padarinių.
JAV lyderis atšaukė per G-20 susitikimą planuotas derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kaip oficiali priežastis buvo įvardytas praeitą savaitgalį Kerčės sąsiauryje įvykęs incidentas, kai Rusijos pajėgos apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus bei sulaikė jų įgulas.
Tačiau D. Trumpas taip pat patiria didėjantį spaudimą namuose, kur vykdomas tyrimas, ar jo prezidento rinkimų kampanija 2016 metais buvo susimokiusi su Rusija. Ši tema neabejotinai dominuos per D. Trumpo spaudos konferenciją, kai ji bus surengta prieš jo susitikimo su Xi Jinpingu per darbo vakarienę.