Maskva yra pasirengusi derėtis dėl taikos susitarimo, jei „Japonija neginčijamai pripažins visus Antrojo pasaulinio karo rezultatus, įskaitant Rusijos valdžios pripažinimą pietinėje Kurilų (salų) grandinėje“, susitikęs su savo kolega iš Japonijos Taro Kono sakė Rusijos užsienio reikalų ministras.
Pasak S. Lavrovo, ši esminė prielaida atsispindi bendroje Sovietų Sąjungos ir Japonijos 1956 metų deklaracijoje, kuria Maskva nori naudotis kaip atspirties tašku.
„Tai mūsų pamatinė pozicija, ir be žingsnių šia kryptimi labai sunku tikėtis judėjimo į priekį kitais klausimais, – sakė jis. – Šių salų kontrolė nediskutuotina, tai – Rusijos teritorija.“
S. Lavrovas ir T. Kono Maskvoje kalbėjosi kelias valandas. Pirmojo jų susitikimo tikslas buvo paspartinti procesą dėl oficialios taikos sutarties, kaip lapkričio mėnesį sutarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Japonijos premjeras Shinzo Abe.
Neįprasta tai, kad abu užsienio reikalų ministrai ne pasirodė bendroje spaudos konferencijoje, o suplanavo du atskirus susitikimus su žiniasklaida. S. Lavrovas sakė, kad tai buvo padaryta Tokijo prašymu.
Japonija ir Rusija po Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir taip nepasirašė oficialios taikos sutarties. Sovietų Sąjunga paskutinėmis karo dienomis įsiveržė į ryčiausią Kurilų dalį, bet Japonija į šias salas tebepretenduoja, nors Jungtinės Tautos formaliai pripažįsta jas Rusijos dalimi.
Lapkritį Rusijos prezidentas V. Putinas ir Japonijos ministras pirmininkas Sh. Abe susitarė paspartinti derybas dėl taikos susitarimo, kuris remtųsi 1956 metais pasirašyta Japonijos ir Sovietų Sąjungos deklaracija dėl diplomatinių santykių atkūrimo.
Bendroje deklaracijoje sakoma, kad pasirašius taikos susitarimą SSRS sutinka perduoti Japonijai dvi salas – Chabomajaus ir Šikotano. Tokijas vis dėlto pareikalavo visų ginčijamų salų, įskaitant Iturupą ir Kunašyrą, kontrolės – taigi, taikos derybos įstrigo.
Rusija kelis dešimtmečius buvo apleidusi Kurilų salas, tačiau per pastaruosius kelerius metus Maskva dislokavo jose daugiau karių ir taip išprovokavo Tokijo įtūžį.
Sprendimas atiduoti Japonijai bent vieną salą veikiausiai nebūtų palankiai įvertintas Rusijoje, kur Kremlius nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, kursto patriotines nuotaikas.