„Dabar NATO – išskirtinai geopolitinis projektas, skirtas perimti teritoriją, kuri išnykus Varšuvos susitarimui ir po Sovietų Sąjungos žlugimo tapo niekieno. Štai kuo jie dabar ten užsiėmę“, – pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas. Anot S. Lavrovo, Rusija negali nereaguoti į faktą, kad NATO „jau trinasi prie mūsų namų slenksčio“.
„Viskas, ką turėjome santykiuose su Vakarais po Sovietų Sąjungos griūties ir kuriant naujus santykius – prezidentas Vladimiras Putinas apie tai ne kartą yra kalbėjęs – buvo precedento neturintis pasitikėjimo laipsnis, ne tik pasitikėjimo, bet ir noro draugauti, tapti vos ne sąjungininkais, kaip kad primena Vladimiras Vladimirovičius. Tik visa tai, mes gi puikiai prisimename, buvo klaida. Tikėti tų žmonių žodžiais nevalia“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras.
Jis pridūrė neva Rusija ultimatumų nekelia, bet derybos dėl saugumo su Vakarais negali tęstis amžinai: „Svarbiausia, kaip kad sakė ir prezidentas, kad nebūtų tuščių kalbų, kad mūsų siūlymai nepaskęstų nesibaigiančiose diskusijose, kuo Vakarai ir garsėja, ką labai gerai išmano“, – pridūrė S. Lavrovas.
Diplomatas tikino, kad Vakarų valstybės dėl Rusijos kursto „isteriją“, bet solidūs politikai, tokie kaip V. Putinas ir JAV prezidentas Joe Bidenas, supranta, kaip vyksta „suaugusių žmonių pokalbiai“.
S. Lavrovas pabrėžė esą NATO susirinkę „nebrandūs žmonės“, nes Aljansas, bandydamas atkurti Maskvos ir Vašingtono santykius, tuo pat metu „naikino“ visus bendradarbiavimo kanalus.
Anot Rusijos užsienio reikalų ministro, pozicija, kurią Ukrainos klausimu užima Vakarų šalys ir NATO, yra ne kas kita, kaip akių draskymas.
„Juos kursto Baltijos šalys, lenkai ir ukrainiečiai. Tai akivaizdu. <...> Jie ginkluoja Ukrainą, giriasi, kad nuo 2014 metų jai šaudmenų ir atakos sistemų už 2,5 mlrd. dolerių padovanojo“, – kalbėjo S. Lavrovas.
Rusijos diplomatijos vadovas pareiškė neva Vakarų valstybės nori išprovokuoti „nedidelį karą“ Ukrainoje ir dėl visko „apkaltinti Rusiją, kad galėtų užkrauti daugiau sankcijų ir susilpninti ją kaip konkurentę“.
Rusijos ir JAV derybos dėl Maskvos reikalaujamų saugumo garantijų vyks iškart po Naujųjų metų atostogų, pirmadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.
„Svarbiausia, kaip sakė prezidentas [Vladimiras Putinas], kad nebūtų plepalų, kad mūsų siūlymai nebūtų įklampinti nesibaigiančiose diskusijose, kuriomis Vakarai garsėja ir kuriomis jie galėtų užsiimti – ir kad visos šios diplomatinės pastangos duotų rezultatą“, – „YouTube“ interviu Rusijos televizijos laidų vedėjui Vladimirui Solovjovui sakė S. Lavrovas.
„Rezultatas turi būti pasiektas per tam tikrą konkretų laikotarpį. Mes jokių ultimatumų neskelbiame, bet [nenorime] nesibaigiančių derybų, per kurias Vakarai vėl pradėtų kažką dviprasmiškai žadėti, o paskui būtinai apgautų“, – pridūrė ministras.
„Šiuo atžvilgiu JAV, žinoma, yra pagrindinė mūsų derybininkė. Būtent su JAV atliksime pagrindinį darbą per derybas, vyksiančias iškart po Naujųjų metų atostogų“, – pažymėjo S. Lavrovas.
URM vadovas priminė, kad NATO pasiūlė iškart po planuojamų dvišalių derybų surengti ir Aljanso pasitarimą su Rusija. Anksčiau buvo pranešta, kad toks susitikimas galėtų įvykti sausio 12 dieną.
Interviu S. Lavrovas užsiminė ir apie Vakarų sankcijas Rusijai. Pasak ministro, Maskva niekada neprašė Vašingtono jų atšaukti, nenorėdama „žemintis“.
„Niekada neprašėme, kad mums būtų panaikintos sankcijos. Niekada nesižeminsime prieš ką nors“, – pareiškė S. Lavrovas.
Reaguodamas į V. Solovjovo repliką, kad JAV Rusiją oficialiai laiko „prieše“, diplomatijos vadovas pabrėžė: „Teisingai. Tačiau mes paskui juos nebėgiosime, mes neprašome atšaukti šių įstatymų.“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį sakė svarstysiantis virtinę galimybių, jeigu Vakarai nepatenkins jo reikalavimų suteikti saugumo garantijų, įskaitant įsipareigojimą nepriimti Ukrainos į NATO.
Anksčiau šį mėnesį Maskva pateikė virtinę reikalavimų, įskaitant raginimą nesuteikti narystės NATO Ukrainai ir kitoms buvusioms sovietinėms šalims, taip pat sumažinti Vidurio ir Rytų Europoje dislokuojamas pajėgas.
Kremlius šiuos reikalavimus pateikė tvyrant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo netoli sienos su Ukraina, Vakarų šalims nuogąstaujant, kad gali būti surengta invazija. JAV prezidentas Joe Bidenas per anksčiau šį mėnesį įvykusį pokalbį vaizdo ryšiu perspėjo V. Putiną, kad Rusija sulauktų „sunkių pasekmių“, jeigu užpultų Ukrainą.
Rusija neigė ketinanti įsiveržti ir savo ruožtu kaltino Ukrainą planuojant mėginti susigrąžinti rytines teritorijas, kontroliuojamas prorusiškų separatistų. Ukraina tokius pareiškimus atmetė.
V. Putinas ragino Vakarus paskubėti įvykdyti jo reikalavimus ir perspėjo, jog Maskva turės imtis „adekvačių karinių ir techninių priemonių“, jeigu Vakarų šalys neatsisakys savo „agresyvaus“ kurso „prie mūsų namų slenksčio“.
Paklaustas, koks galėtų būti Maskvos atsakas, prezidentas Rusijos valstybinės televizijos sekmadienį parodytoje laidoje sakė, kad atoveikis „galėtų būti įvairus“. V. Putinas pridūrė, kad „tai priklausys, kokių pasiūlymų man pateiks mūsų kariniai ekspertai“.
JAV ir jų sąjungininkės atsisakė suteikti Rusijai garantijų dėl Ukrainos, kokių reikalauja V. Putinas. Anot jų, NATO laikosi principo, kad narystė bloke atvira bet kuriai kriterijus atitinkančiai šaliai. Vis dėlto šalys sutiko kitą mėnesį pradėti su Rusija derybas ir aptarti Maskvos nuogąstavimus dėl saugumo.