Prieš Maskvoje rengiamas derybas su Japonijos užsienio reikalų ministru Taro Kono (Taru Konu) S. Lavrovas pareiškė, kad ankstesnės diskusijos dėl salų leido abiems šalims išdėstyti savo argumentus.
„Tikiuosi, kad šios derybos ir konsultacijos leido mums geriau suprasti mūsų pozicijų skirtumus, nors šie skirtumai tebėra labai reikšmingi“, – S. Lavrovo žodžius cituoja rusų naujienų agentūros.
Teritorinio ginčo objektas yra tarp Ochotsko jūros ir Ramiojo vandenyno esančios keturios salos, kurias paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis užėmė Sovietų Sąjungos armija.
Ši vulkaninių salų grupė Japonijoje vadinama Šiaurinėmis Teritorijomis.
Tokijas atsisako pripažinti pripažinti Maskvos suverenitetą tame regione, todėl abi valstybės po karo taip ir nepasirašė taikos susitarimo, kuriuo būtų formaliai užbaigta priešprieša.
Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šio ginčo išsprendimą laiko prioritetu ir nuo 2013 metų susitiko 25 kartus, siekdami išplėsti bendradarbiavimą šiuo klausimu.
Tačiau daugelis abiejų šalių gyventojų nepritaria jokiam kompromisui, o per sausio vykusį susitikimą abiems lyderiams nepavyko pasiekti susitarimo.
Maskva įsitikinusi, kad derybų procesas turėtų būti plėtojamas, remiantis 1956 metų Sovietų Sąjungos ir Japonijos deklaracija, kuria raginama pasirašyti taikos susitarimą, o paskui galimai perduoti Japonijai dvi iš mažesnių salų.
Tačiau net negyvenamų salų atidavimas būtų nepalankiai įvertintas Rusijoje, kur Antrojo pasaulinio karo istorija yra itin ideologizuota, o teritoriniai pokario laimėjimai yra laikomi nediskutuotinu dalyku.
Maskva pastaraisiais mėnesiais ėmėsi naujų žingsnių, siekdama konsoliduoti 20 tūkst. gyventojų turinčių salų kontrolę.
Gruodį Rusija paskelbė pastačiusi Kuriluose ketverias naujas kareivines ir tuo išprovokavo Tokijo įtūži. Vasarį Maskva pranešė, kad salose buvo ištiesti šviesolaidžių kabeliai, leidžiantys teikti gyventojams ir įmonėms itin spartaus interneto paslaugas.