„Aš, tiesą sakant, nusivylęs, kad mums išeina šiek tiek nebylio pokalbis su kurčiuoju. Lyg ir klausomės, bet negirdime. Bent jau mūsų nuodugniausi išaiškinimai krito į neparengtą dirvą, panašiai kaip kalbama, jog Rusija laukia, kai žemė įšals ir bus kaip akmuo, kad tankai ramiai įvažiuotų į Ukrainos teritoriją. Štai man ir atrodo, kad šiandien tokia pati buvo mūsų kolegų britų dirva... Į ją krisdavo ir nuo jos atšokdavo daugybė mūsų pateiktų faktų“, – sakė S. Lavrovas spaudos konferencijoje, surengtoje po derybų su L. Truss.
Anot S. Lavrovo, atrodė, kad britai „nesusipažinę su šiais nuodugniausiais išaiškinimais arba juos visiškai ignoruoja“.
L. Truss savo ruožtu sakė, kad „Rusija dar turi galimybę sustabdyti agresiją Ukrainos atžvilgiu ir laikytis diplomatinio sureguliavimo kelio“.
„Faktai iškalbingi. Matome pajėgų prie sienos su Ukraina, ginkluotės kiekio didinimą ir laikome tai grėsme. Taip pat matome hibridinį kibernetinį karą ir kitokio pobūdžio karus siekiant pakirsti demokratiją Ukrainoje“, – pabrėžė britų užsienio reikalų sekretorė.
JK ketvirtadienį teigė, kad tam, jog būtų galima deeskaluoti tarp Rusijos ir Vakarų tvyrančią įtampą dėl Ukrainos, Maskva turi patraukti savo karius nuo šios šalies sienų.
„Prie Ukrainos sienų sutelkti kariai ir technika turi būti patraukta, nes dabartinis jų išdėstymas yra labai grėsmingas“, – spaudos konferencijoje Maskvoje teigė ji.
„S. Lavrovas šiandien man pasakė, kad Rusija neturi ketinimų įsiveržti Ukrainą, tačiau mes po šių žodžių norime matyti konkrečius veiksmus“, – po derybų Maskvoje teigė L. Truss.
L. Truss Ukrainos krizėje metė sunkius kaltinimus Rusijai. Maskva turi atsisakyti savo „Šaltojo karo retorikos“ ir pradėti rimtas derybas, reikalavo ji ketvirtadienį Maskvoje susitikime su S. Lavrovu.
„Yra alternatyvus kelias, diplomatinis kelias išvengti konflikto ir kraujo praliejimo. Esu čia, kad paraginčiau Rusiją eiti šiuo keliu“, – pabrėžė viešnia.
L. Truss reikalavo, kad per pokalbius būtų paisoma Ukrainos suverenumo ir teritorinio integralumo, kaip Rusija pažadėjo 1994-aisiais Budapešto memorandume.
„Realybė yra tokia, kad mes negalime ignoruoti daugiau kaip 100 000 karių sutelkimo Ukrainos pasienyje ir bandymų pakenkti Ukrainos suverenumui ir teritoriniam integralumui“, – sakė L. Truss.
Ji primygtinai įspėjo Rusiją dėl Ukrainos puolimo. Karas turėtų katastrofiškų padarinių ukrainiečiams ir rusams, taip pat saugumui Europoje.
„NATO aiškiai pareiškė, kad bet koks įsiveržimas į Ukrainą turės rimtų padarinių ir daug kainuos“, – tęsė britų diplomatijos vadovė.
Kremlius vis neigia ketinantis pulti kaimyninę šalį.
NATO įspėja apie „pavojingą momentą“
Stiprių Rusijos pajėgų dislokavimas Baltarusijoje per bendras karines pratybas ir jų telkimas prie sienos su Ukraina žymi „pavojingą momentą“ Europos saugumui, ketvirtadienį pareiškė NATO vadovas.
„Atidžiai stebime Rusijos dislokavimą Baltarusijoje, kuris yra didžiausias nuo Šaltojo karo pabaigos“, – žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per bendrą spaudos konferenciją su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu.
„Tai pavojingas momentas Europos saugumui. Rusijos pajėgų apimtis didėja. Laiko įspėjimui apie galimą puolimą lieka vis mažiau“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
Tiek NATO vadovas, tiek britų premjeras perspėjo Maskvą, kad Aljansas dislokuoja daugiau pajėgų savo rytinėse valstybėse narėse, tokiose kaip Lenkija ir Rumunija, ir kad Rusijos elgesys jų neatgrasys.
„Dėl atsinaujinusios Rusijos agresijos NATO buvimas bus didesnis, o ne mažesnis“, – pabrėžė J. Stoltenbergas, dėkodamas B. Johnsonui už sprendimą pasiųsti daugiau karių į Lenkiją.
Abu vadovai teigė, kad NATO yra pasirengusi derėtis su Rusija dėl deeskalacijos ir ginkluotės kontrolės, bet įspėjo, kad Aljansas nesileis į kompromisus dėl savo atvirų durų politikos.
Plataus užmojo Rusijos reikalavimai dėl saugumo garantijų apima draudimą jos kaimynei Ukrainai įstoti į NATO.
„Kai griuvo Berlyno siena, Europos žmonės aiškiai pasakė norintys, kad jų laisvė ir saugumas būtų neatsiejamai susiję.“ – pažymėjo B. Johnsonas.
„Turime priešintis, turime nepritarti bet kokiam grįžimui į laikus, kai tautų likimus jiems virš galvų spręsdavo saujelė galingų valstybių“, – pridūrė jis.
J. Stoltenbergas pranešė ketvirtadienį parašęs laišką rusų užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, ragindamas Maskvą atnaujinti dialogą atgaivintu NATO ir Rusijos tarybos formatu.
Nuo Rusijos pajėgų telkimo pradžios keli Vakarų lyderiai mėgino užmegzti ryšį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pastaruoju metu tokias pastangas dėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Tačiau Kremlius dislokuoja vis daugiau karių ir didina jų kovinę parengtį, taip pat rengia pratybas Baltarusijoje ir Juodojoje jūroje. Tuo metu NATO tebestiprina savo rytinį flangą.
„Matome, kad prie Ukrainos sienų telkiamos didžiulės taktinių batalionų grupės – 70 ar daugiau“, – atkreipė dėmesį B. Johnsonas.
„Sakyčiau, kad artimiausios kelios dienos yra pavojingiausia akimirka šioje didžiausioje saugumo krizėje, su kuria Europa susidūrė per pastaruosius kelis dešimtmečius“, – pabrėžė JK premjeras.
Anksčiau, prieš susitikimą su britų užsienio reikalų sekretore L. Truss, S. Lavrovas įspėjo, kad Vakarų grasinimai nesumažins įtampos dėl Ukrainos.
„Ideologiniai metodai, ultimatumai, grasinimai – tai kelias į niekur“, – sakė S. Lavrovas ir pridūrė, kad Maskvos ir Londono ryšiai yra pasiekę „žemiausią tašką pastaraisiais metais“.